LIETUVIŠKI ŠVENTOJO RAŠTO VERTIMAI

Vertėjai | Leidimai

Lietuviškųjų Šventojo Rašto vertimų vertėjai, leidėjai, redaktoriai

Bretkūnas || Skvireckas || Kavaliauskas || Rubšys || Abėcėlinis sąrašas

Kunigas Česlovas KAVALIAUSKAS

Gimė 1923 m. liepos 20 d. gražiame Rytų Aukštaitijos miestelyje Pumpėnuose (Pasvalio r.). Vėliau su šeima persikėlė į Kauną. Mokėsi „Aušros“ berniukų gimnazijoje. 1941 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1946 metais arkiv. T. Matulionio įšventintas į kunigus. 1950 m. suimamas, nuteisiamas ir išremiamas į Sibiro platybes. Kalintas Norilsko ir Magedano srities lageriuose. Iš tremties į Lietuvą kun. Česlovas Kavaliauskas parvyko be teisės gyventi didesniuose miestuose po 1956 m. amnestijos. Kunigavo įvairiuose Kaišiadorių vyskupijos parapijose. Paskutiniaisiais gyvenimo metais, kol leido sveikata, buvo nepakeičiamas Kaišiadorių katechetikos centro organizuojamų kursų vadovas. Kaišiadoryse jį dažnai lankė kunigai, VDU Katalikų teologijos fakulteto studentai, ateitininkai, mokslininkai, žurnalistai, poetai ir kasdienybės naštos prislėgti parapijiečiai. Mirė 1997 m. vasario 20 d., palaidotas Vievyje.

* * *

Nors kun. Česlovui Kavaliauskui teko dažnai kilnotis iš vienos vietos į kitą, tai netrukdė atsiduoti savarankiškoms teologijos studijoms, parašyti daugybę teologinių straipsnių, susirašinėti su garsiausių pasaulyje universitetų mokslininkais, rūpintis jaunimo sielovada. Šis skvarbaus proto, plačios erudicijos ir taurios širdies žmogus analitiko žvilgsniu įsismelkdavo į daugybę mokslo ir tikėjimo problemų, gilinosi į kvantinės fizikos ir tikimybių teorijos paslaptis, jį domino metafizikos ir tiksliųjų mokslų santykis ir daugybė kitų dalykų. Galima pasidžiaugti, kad kai kurie jo darbai išėjo atskiromis knygomis. Dalis ankstesnių 20–30 metų senumo teologijos rankraščių, parengtų Dubingiuose padedant ilgamečiam bičiuliui Viktorui Petkui, buvo išleista 1992 m. kaip „Trumpas teologijos žodynas“. 1998 m. pasirodė straipsnių ir pokalbių rinkinys „Tarp fizikos ir teologijos“. Šį rinkinį sudaro anksčiau skelbti ir iš autoriaus rankraščių fondo paimti straipsniai, kuriuose gvildenamos teologijos metodologijos, kristologijos ir eschatologijos temos, ir ištraukos iš pokalbių, rengtų Lietuvos katalikų radijo „Mažosios studijos“ (1995–1996 m.) redaktoriaus Vaidoto Žuko. Deja, dauguma kun. Česlovo Kavaliausko pamąstymų ieškant tikėjimo sąsajų su nepažintu ir nepažiniu pasauliu moderniųjų mokslų laimėjimų pagrindu liko neužrašyta ir nepaskelbta, kaip ir svajonė parengti originalią egzistencinės filosofijos kritinę istoriją.

Būdamas poetiškos sielos, kun. Č. Kavaliauskas yra sukūręs ir lyrikos šedevrų. 2000 m. išėjusiame poezijos rinkinyje „Pažadėtoji žemė“ vyrauja filosofinė lyrika, kalbama apie pasaulio vieningumą ir Kūrėjo pėdsakus materialioje tikrovėje, troškimas pažinti Viešpatį supriešinamas su XX a. pabaigai būdingu pragmatizmu.

Daugelį stebina kun. Česlovo Kavaliausko talentas kalboms: savarankiškai studijuodamas moderniojo mokslo įvairius šaltinius greta mokėtų 6–7 didžiųjų Europos kalbų jis išmoko dar keletą, skaitė net 12–13 kalbų. Prie žymesnių vertimų paminėtina Euzebijaus Cezariečio „Bažnyčios istorija“ (1993 m.), kurios pirmuosius septynis skyrius kun. Česlovas Kavaliauskas išvertė iš graikų kalbos, taip pat yra išvertęs E. A. Poe, R. Kiplingo ir kitų klasikų kūrinių, karaliaus Saliamono Giesmių giesmę („Nepriklausoma Lietuva“, 1992 m.; persp. „Šiaurės Atėnai“, 1997 m.).

Tačiau bene didžiausias jo indėlis – Šventojo Rašto tekstų tyrinėjimai ir vertimai. Iš senosios graikų kalbos išversto Naujojo Testamento išėjo keletas leidimų (I – 1972 m., II – 1988 m., III – 1992 m., IV ekumeninis naujai redaguotas leid. – 1998 m.). Versdamas Naująjį Testamentą kun. Česlovas Kavaliauskas preciziškai siekė lietuviškų atitikmenų semantinio ir stilistinio tikslumo. Pasak Naujojo Testamento redaktoriaus kun. Vaclovo Aliulio, kun. Česlovas Kavaliauskas prie vertimo darbavosi ketverius metus (1966–1970).