² Šlovinkite VIEŠPATĮ lyra,

skambinkite jam dešimtstyge arfa.

³ Giedokite jam naują giesmę,

šmaikščiai lieskite stygas džiugiai šūkaudami.

⁴ Juk VIEŠPATIES žodis yra tiesus

ir visi jo darbai patikimi.

⁵ Jis myli, kas teisu ir teisinga;

ištikimos VIEŠPATIES meilės pilna žemė.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

III

⁷ Esu aimanų nukamuotas,

ašaromis kasnakt laistau savo lovą

ir verksmu drėkinu savo guolį.

⁸ Skausmas temdo man akis,

nuo sunkių vargų jos silpnėja.

IV

⁹ Atsitraukite nuo manęs, visi piktadariai,

nes VIEŠPATS išgirdo mano verksmo balsą.

¹⁰ VIEŠPATS išklauso mano maldavimą;

VIEŠPATS priima mano maldą.

¹¹ Visi mano priešai bus pažeminti

ir klaiko apimti.

Akimirksniu jie trauksis ir bus sugėdinti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

^1 [i1]Dovydo rauda, kurią jis giedojo VIEŠPAČIUI dėl Kušo Benjaminaičio.

I

² VIEŠPATIE, mano Dieve, prie tavęs glaudžiuosi!

Saugok mane nuo visų, kurie mane persekioja,

ir gelbėk mane,

³ kad jie kaip liūtai, mane nusitempę,

nesuplėšytų į gabalus,

kadangi nėra kas gelbsti.

II

⁴ VIEŠPATIE, mano Dieve, jeigu tai padariau,^[i2] –

jeigu kaltė suteršė mano rankas,

⁵ jeigu piktu atsilyginau savo bičiuliui, –

aš, kuris pasigailėjau tų,^[i3]

kurie be priežasties buvo mano priešai –

⁶ tuomet mane priešas tepersekioja ir tepagauna,

mano gyvastį su žemėm tesutrypia

ir mano sielą su dulkėmis tesumaišo! {Sela}

III

⁷ VIEŠPATIE, pakilk įniršęs,

užstok mane nuo priešų šėlimo!

Mano Dieve, pabusk teismui, kurį esi paskelbęs.

⁸ Tesiburia aplink tave sueiga tautų,

ir viešpatauk joms iš aukštybių.

⁹ {VIEŠPATS teisia tautas.}

Teisk mane, VIEŠPATIE, pagal mano teisumą,

žiūrėdamas mano nekaltumo.

¹⁰ Padaryk galą nedorėlių kėslams,

sustiprink teisųjį!

Tu ištiri mūsų mintis ir norus,

o teisusis Dieve!

IV

¹¹ Dievas yra man skydas,

kuris gelbsti doros širdies žmones.

¹² Teisus teisėjas yra Dievas, –

Dievas, kuris gali kasdien bausti.

¹³ Jei žmogus nepakeis savo elgesio,

Dievas galąs savo kalaviją;

įtemps lanką, įdėjęs į jį strėlę;

¹⁴ nutaisys prieš jį savo mirtinus ginklus,

ugningas ietis padarys savo strėlėmis.

V

¹⁵ Štai kaip nedoras žmogus sumano pikta,

užsigeidžia kenkti ir sumano apgaulę.

¹⁶ Jis iškasa duobę, ją dar pagilina,

ir pats į savo iškastą duobę įpuola.

¹⁷ Jam ant galvos sugrįžta jo piktumas,

jo smurtas užkrinta jam ant pakaušio.

¹⁸ Dėkosiu VIEŠPAČIUI už jo teisumą,

giedosiu šlovės giesmę VIEŠPAČIUI Aukščiausiajam.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

^1 [i1]Chorvedžiui. Kaip „Gitita“.

Dovydo psalmė.

I

² VIEŠPATIE, mūsų Dieve,

koks nuostabus tavo vardas visoje žemėje!

Savo didingumu apklojai dangaus aukštybes.

³ Mažylių ir kūdikių lūpomis susikūrei šlovę

savo varžovams sutramdyti,

kad nutildytum priešą ir maištautoją.

⁴ Kai pasižiūriu į tavo dangų, –

tavo pirštų darbą, –

į mėnulį ir žvaigždes,

kuriuos tu pritvirtinai, –

⁵ kas yra žmogus, kad jį atsimeni,

kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi?

II

⁶ Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save^[i2]

ir apvainikavai jį garbe ir didybe.

⁷ Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku,

padėjai visa prie jo kojų.

⁸ Avis ir jaučius – visus aliai vieno –

ir laukinius gyvulius,

⁹ padangių paukščius bei jūros žuvis

ir visa, kas tik keliauja jūrų takais.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>