1 [i1]Chorvedžiui. Su pučiamaisiais instrumentais. Dovydo psalmė. I 2 Išgirsk mano žodžius, VIEŠPATIE, atkreipk akį į mano dejonę! 3 Klausykis mano maldos šauksmo, mano Karaliau ir mano Dieve, nes tave maldauju! 4 VIEŠPATIE, auštant tu girdi mano balsą, auštant į tave kreipiuosi su malda ir laukiu. II 5 Juk tu esi Dievas, kuris nekenčia to, kas nedora; pikta pas tave nevieši. 6 Kas puikuojasi, negali iškęsti tavo žvilgsnio; tu neapkenti visų nedorėlių. 7 Melagiams tu leidi pražūti; VIEŠPATS bjaurisi žudikais ir išdavikais. III 8 Bet per tavo didžią ištikimą meilę aš įeinu į tavo Namus ir iš pagarbios baimės puolu kniūbsčia Šventykloje, kur tu esi garbinamas. 9 Vesk mane, VIEŠPATIE, savo išganingu teisumu, nepaisydamas mano budrių priešų! Ištiesink man savo kelią! IV 10 Juk tuo, ką mano priešai sako, niekad negalima pasitikėti, – jų širdis pilna piktų kėslų. Gerklė – atviri kapai[i2] ir liežuvis suktas. 11 Pasmerk ir nubausk juos, Dieve, – tepražudo juos jų pačių kėslai. Atmesk juos už jų nuodėmių daugybę, nes prieš tave jie kėlė maištą. V 12 Betgi visi, kas prie tavęs glaudžiasi, tedžiūgauja ir iš džiaugsmo tegieda amžinai. Taip juos globok, kad mylintieji tavo vardą tavimi džiūgautų. 13 Juk, VIEŠPATIE, tu tikrai laimini teisųjį, apsiauti jį savo malone lyg skydu. |