1 [i1][i2]Dovydo. Kai apsimetė pamišėliu Abimelechui ir, jo išvarytas, pasišalino. I {'a} 2 Visuomet VIEŠPATĮ garbinsiu, jo šlovė nuolat bus man ant lūpų. {b} 3 Aš didžiuojuosi VIEŠPAČIU, – kuklieji girdės ir džiaugsis. {g} 4 Skelbkite su manimi VIEŠPATIES didybę, aukštinkime jo vardą drauge! II {d} 5 Kreipiausi į VIEŠPATĮ, ir jis man atsakė; mane jis išgelbėjo iš visų mano baimių. {h} 6 Pažvelkit į jį ir pralinksmėkit, – niekad jums gėdos nereikės kęsti. {z} 7 Šis vargšas[i3] šaukėsi, ir VIEŠPATS išgirdo, iš visų jo vargų išgelbėjo. {h} 8 VIEŠPATIES angelas saugo tuos, kurie pagarbiai jo bijo, ir juos išgelbsti. {t} 9 Išbandykite ir patirkite patys, koks geras yra VIEŠPATS. Laimingas žmogus, kuris randa pas jį užuovėją! {j} 10 Pagarbiai bijokite VIEŠPATIES, visi jo šventieji, nes kas pagarbiai jo bijo, nieko nestokoja! {k} 11 Net liūtukai kenčia skurdą ir alkį, bet einantiems pas VIEŠPATĮ nieko netrūksta. III {l} 12 Ateikite, vaikai,[i4] klausykitės manęs, mokysiu jus pagarbios VIEŠPATIES baimės. {m} 13 Kas iš jūsų trokšta gyvenimo ir geidžia daug metų ir laimės? {n} 14 Saugok tad liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo apgaulės. {s} 15 Venk pikto ir daryk gera, siek taikos iš visos širdies. {'a} 16 VIEŠPATIES akys žvelgia į teisiuosius, jo ausys girdi jų šauksmą. {p} 17 VIEŠPATS priešinasi nedorėliams, kad išnaikintų žemėje jų atminimą. {z} 18 Šaukiasi teisieji pagalbos, VIEŠPATS klausosi ir išgelbsti juos iš visų vargų. {q} 19 VIEŠPATS yra arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius. {r} 20 Daugel vargų ištinka teisųjį, bet VIEŠPATS išgelbsti iš jų visų. {š} 21 Saugo visus jo kaulus, nė vienas jų nebus sulaužytas. {t} 22 Nelabumas varo į mirtį nedorėlį; teisiojo priešai bus nubausti. 23 VIEŠPATS atperka savo tarnų gyvastį; kas ieško jo užuovėjos, bus išgelbėtas. |