1 [i1]Chorvedžiui. Melodija kaip giesmės „Mirtis sūnui“. Dovydo psalmė. I {'Alef} 2 Dėkosiu tau, VIEŠPATIE, iš visos širdies, apsakysiu visus tavo nuostabius darbus. 3 Krykštausiu ir džiūgausiu tavyje, – šlovės giesmę giedodamas tavo vardui, Aukščiausiasis. {Bet} 4 Tau pasirodžius, mano priešai traukiasi, parpuola ir miršta. II 5 Nes tu gini mano teisę ir bylą, sėdėdamas soste kaip teisus teisėjas. {Gimel} 6 Tu grūmoji pagonims ir sunaikini nedorėlius, jų vardą ištrini amžiams. 7 Priešo neliko – amžini griuvėsiai; tu sugriovei jų miestus, – net jų vardai pradingo. III {He } 8 Bet VIEŠPATS lieka amžinai, – savo sostą jis pastatė teismui. 9 Jis teisia pasaulį teisumu; tautas jis teisia bešališkai. {Vau} 10 VIEŠPATS yra tvirtovė nuengtiesiems, tvirtovė nelaimės metu! 11 Kas brangina tavo vardą, tavimi pasitiki, nes tu, VIEŠPATIE, niekad neatmeti tų, kurie ieško tavo pagalbos. IV {Zajin} 12 Giedokite šlovės giesmę VIEŠPAČIUI, kuris gyvena Zione! Skelbkite tautoms jo darbus! 13 Juk jis neužmiršta varguolių šauksmo, – rūpinasi jais nekalto kraujo gynėjas. V {Het} 14 Pasigailėk manęs, VIEŠPATIE! Žiūrėk, ką aš kenčiu nuo tų, kurie manęs neapkenčia. Išgelbėk mane nuo mirties, VIEŠPATIE, 15 kad gražiojo Ziono[i2] vartuose galėčiau paskelbti visus tavo šlovės darbus ir džiaugtis tavo išganymu. VI 16{Tet} Tautos įgriuvo į savo iškastą duobę, jų kojos įkliuvo į jų pačių paslėptas pinkles. 17 VIEŠPATS apsireiškia teisdamas, – nedorą žmogų suraizgo jo paties kėslais. {Higaion.[i3] Sela} VII {Jod} 18 Visi nedori žmonės yra pakeliui į Šeolą, ir visi pagonys, kurie užmiršta Dievą. {Kaf} 19 Ne visuomet varguolis bus užmirštas, nei skurdžių viltis amžinai nežus. 20 Pakilk, VIEŠPATIE! Neleisk mirtingajam paimti viršų, – tebūna tautos teisiamos tavo akivaizdoje. 21 Įvaryk joms baimę, VIEŠPATIE! Težino tautos, kad jos tik mirtingi žmonės! {Sela} | 
