1 [i1]Dovydo rauda, kurią jis giedojo VIEŠPAČIUI dėl Kušo Benjaminaičio. I 2 VIEŠPATIE, mano Dieve, prie tavęs glaudžiuosi! Saugok mane nuo visų, kurie mane persekioja, ir gelbėk mane, 3 kad jie kaip liūtai, mane nusitempę, nesuplėšytų į gabalus, kadangi nėra kas gelbsti. II 4 VIEŠPATIE, mano Dieve, jeigu tai padariau,[i2] – jeigu kaltė suteršė mano rankas, 5 jeigu piktu atsilyginau savo bičiuliui, – aš, kuris pasigailėjau tų,[i3] kurie be priežasties buvo mano priešai – 6 tuomet mane priešas tepersekioja ir tepagauna, mano gyvastį su žemėm tesutrypia ir mano sielą su dulkėmis tesumaišo! {Sela} III 7 VIEŠPATIE, pakilk įniršęs, užstok mane nuo priešų šėlimo! Mano Dieve, pabusk teismui, kurį esi paskelbęs. 8 Tesiburia aplink tave sueiga tautų, ir viešpatauk joms iš aukštybių. 9 {VIEŠPATS teisia tautas.} Teisk mane, VIEŠPATIE, pagal mano teisumą, žiūrėdamas mano nekaltumo. 10 Padaryk galą nedorėlių kėslams, sustiprink teisųjį! Tu ištiri mūsų mintis ir norus, o teisusis Dieve! IV 11 Dievas yra man skydas, kuris gelbsti doros širdies žmones. 12 Teisus teisėjas yra Dievas, – Dievas, kuris gali kasdien bausti. 13 Jei žmogus nepakeis savo elgesio, Dievas galąs savo kalaviją; įtemps lanką, įdėjęs į jį strėlę; 14 nutaisys prieš jį savo mirtinus ginklus, ugningas ietis padarys savo strėlėmis. V 15 Štai kaip nedoras žmogus sumano pikta, užsigeidžia kenkti ir sumano apgaulę. 16 Jis iškasa duobę, ją dar pagilina, ir pats į savo iškastą duobę įpuola. 17 Jam ant galvos sugrįžta jo piktumas, jo smurtas užkrinta jam ant pakaušio. 18 Dėkosiu VIEŠPAČIUI už jo teisumą, giedosiu šlovės giesmę VIEŠPAČIUI Aukščiausiajam. | 
