13 Kaip tėvas gailisi vaikų, taip VIEŠPATS gailisi jo pagarbiai bijančiųjų. 14 Juk jis žino, kokie mes padarai, – atsimena, kad mes esame dulkės. 15 Žmogaus dienos panašios į žolę, – jis žydi tartum laukų gėlė. 16 Juk vos paliečia ją vėjas, ir jos nebėra, – žymės nepalikdama ji išnyksta. 17 Betgi VIEŠPATIES gerumas per amžių amžius tiems, kurie pagarbiai jo bijo, ir jo teisumas vaikų vaikams, |