BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 10 Sekmad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Koheleto knygaSkyrius: 12

 Koheleto knyga
  
Koh 12

1 Atsimink[i1] Kūrėją savo jaunystės dienomis,

dar skausmo dienoms neatėjus

ir tavęs dar nepasiekus metams,

apie kuriuos sakysi: „Man jie nemalonūs!“

2 Pirm negu užtemsta saulė –

šviesa, mėnulis, žvaigždės –

ir debesys, lietų nešdami, sugrįžta.[i2]

3 Tai dienai atėjus, namų sargai drebės

ir galiūnai sukniubs,

malėjos, viena po kitos, ims dykinėti,

o žvelgiantys pro langą matys tamsą.

4 Kai durys į gatvę bus uždaromos

ir girnų užesys prislopęs.

Kai paukščių giesmė vis silpnėja,

skambūs garsai aptyla.

5 [i3]Bijomasi aukštumų ir pavojų kelyje.

Kai migdolas pražysta, o žiogas vos bepasivelka

ir kapario uoga tampa bejėgė.

Kadangi žmogus eina į savo amžinuosius namus,

raudotojai būriuojasi gatvėje laukdami,

6 [i4]kol bus nutrauktas sidabrinis siūlas

ir sudaužytas aukso dubuo;

ąsotis sukultas prie šaltinio

ir vandens ratas sulaužytas prie talpyklos.

7 Dulkės sugrįš į žemę,

kaip jos kadaise buvo,

o gyvybės alsavimas sugrįš pas Dievą,

kursai jį davė.

8 Rūkų rūkas! – sako Koheletas.

Visa yra rūkas!

D. EPILOGAS: REDAKTORIAUS PASTABOS

9 Koheletas buvo išmintingas žmogus. Be to, jis ir žmones mokė to, ko pats buvo išmokęs sverdamas bei tyrinėdamas, ir sudarė daug patarlių. 10 Koheletas stengėsi rasti tinkamų posakių ir teisingus aiškiai užrašė.

11 Išminčių posakiai yra tarsi akstinai,[i5] tarsi giliai įkaltos į akstinus vinys. Jie buvo duoti vieno mokytojo. 12 O kas daugiau virš to, mano vaike, būk įspėtas! Knygos dauginamos be galo, daug mokslo nuvargina kūną.

13 Visa tai išklausius, toks yra paskutinis žodis: bijok Dievo[i6] ir laikykis jo įsakymų, nes tai saisto visą žmoniją. 14 Juk Dievas pašauks atsakyti už kiekvieną darbą, net slaptą – ir gerą, ir blogą.

  
Išnašos:
1Koh 12,1: Šis besiartinančios senatvės ir mirties – skausmo dienų – aprašas yra sunkiai paaiškinamas. Užsimenama apie gyvenimo žiemos atėjimą 3-ioje eilutėje ir apie namų sunykimą (žr. 4-ąją eilutę). Bandoma šias eilutes aiškinti ir alegoriškai: galiūnai yra kojos, sargai – rankos, malėjos – dantys, langai – akys ... Atrodo, kad senatvės vargus atspindi ir žiogas, t. y. senatvę ir ramentus. Apie dulkes ir gyvybės alsavimą žr. Pr 2,7; Ps 104,29-30.
2Koh 12,2: ... debesys, nešdami lietų, sugrįžta: žiema Palestinoje yra debesuotas ir lietingas metas – senatvės simbolis.
3Koh 12,5: Žydintis migdolo medis yra panašus į žmogaus baltus plaukus senatvėje; nerangus žiogas – seno žmogaus lėti judesiai; kapario, kaparinių šeimos augalo, uoga – apetito akstinas.
4Koh 12,6: Auksinis dubuo, pririštas sidabrine virvute, buvo gyvybės simbolis; virvutės nukirpimas ir dubens sudaužymas – mirties simbolis. Ąsotis ir talpyklos vandens ratas ženklina gyvybę ir mirtį.
5Koh 12,11: ... akstinai: patarlės, posakiai yra paskatos žmogaus protui, nes verčia susimąstyti.
6Koh 12,13: ... bijok Dievo: teik Dievui garbę ir šlovink, pripažink Dievą Viešpačiu visa būtimi.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Koheleto knygaSkyrius: 12