6 Pasigirsta balsas: „Skelbki!“ Atsakiau: „O ką man skelbti?“ – „Visa žmonija – kaip žolė, jos gražumas – kaip laukų gėlės. 7 Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, kai tik VIEŠPATS pasiunčia ant jųjų vėją“. {Tikrai! Žmonės tėra tik žolė.} 8 Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, bet Dievo žodis tveria amžiais. |