BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 41

 Izaijo knyga
  
Iz 41

Izraelio vaduotojas

1 Tylėkite, tolimosios salos, prieš mane,[i1]

laukite mano žodžių, tautos!

Teateina ir tepareiškia jos savo skundą, –

draugėn rinkimės teismui.

2 Kas išjudino iš Rytų kovotoją[i2] už teisumą

ir pašaukė jį būti savo tarnu?

Jis atiduoda jam tautas

ir sutrypia jų karalius.

Savo kalaviju jis paverčia juos dulkėmis,

savo lanku – vėjo nešamais pelais.

3 Juos vejasi jis įkandin,

pralenkia nepažeistas,

vos kelią kojomis siekdamas.

4 Kas tai nuveikė ir padarė?

Kas pašaukė kartas nuo pat pradžios?

Tai aš, VIEŠPATS,

kurs esu pirmasis[i3]

ir su paskutine jų Tas pats.[i4]

5 Išvydo tolimosios salos, apėmė jas baimė,

dreba žemės pakraščiai:

artėja, jie čia pat!

6 [i5]Kiekvienas jų padeda kitiems,

kiekvienas drąsina savo bičiulį.

7 Meistras skatina auksakalį,

svidintojas – kalvį prie priekalo.

„Išliedinta gerai“, – jis sako

ir sutvirtina kniedėmis,

kad nesvyruotų į šalis.

8 Tu, mano tarne Izraeli,

Jokūbai, mano išsirinktasis,

bičiulio mano Abraomo palikuoni!

9 Iš žemės pakraščių tave pasiėmiau,

iš tolimiausių užkampių pasišaukiau tave.

Aš tau tariau: „Tu esi mano tarnas, –

aš išsirinkau tave, neatmesiu tavęs!“

10 Nebijok, nes aš su tavimi esu,

nebūgštauk, nes aš esu tavo Dievas!

Tave stiprinsiu, – padėsiu tau,

remsiu tave savo teisumo dešine.

11 Nūn nešlovę ir gėdą užsitrauks visi,

kas niršta ant tavęs.

Taps nieku ir prapultin eis visi,

kas kovoja su tavimi.

12 Ieškosi jų, tačiau neberasi tų,

kur vaidijosi su tavimi.

Galą gaus ir nieku taps,

kas kėlė karą prieš tave,

13 nes aš, VIEŠPATS, tavo Dievas,

laikau tavo dešinę.

Aš Tas, kuris tau sako:

„Nebijok, aš tau padėsiu!“

14 Nebijok tu, kirmine Jokūbai!

Tu, kirminėli Izraeli, „Aš tau padėsiu!“ – sako VIEŠPATS.

Tavo atpirkėjas[i6] yra Izraelio Šventasis.

15 Tu būsi mano kuliamasis velenas,

aštrus, su nauju volu ir daugeliu dantų, –

kulsi kalnus ir juos triuškinsi,

kalvas paversi tu pelais.

16 Kai vėtysi, vėjas juos nuneš,

audra juos išblaškys.

O tu džiaugsies VIEŠPAČIU,

šlovinsi Izraelio Šventąjį.

17 Užguitieji ir vargšai ieško vandens,

o jo nėra,

liežuvis džiūsta jiems nuo troškulio.

Aš, VIEŠPATS, juos išgirsiu,

aš, Izraelio Dievas, jų nepaliksiu.

18 Ant plikų kalvų atversiu upes

ir šaltinius slėniuose.

Dykumą paversiu tvenkiniais

ir išdžiūvusią žemę – versmėmis vandens.

19 Prisodinsiu kedrų dykumoje –

akacijų, mirtų ir alyvmedžių.

Auginsiu kiparisus tyrlaukiuose

drauge su guobomis ir pušimis,

20 kad matytų ir žinotų,

stebėtų ir suprastų,

jog ranka VIEŠPATIES padarė visa tai, –

jog tai sukūrė Izraelio Šventasis.

Viešpaties iššūkis pagonių dievams

21 [i7]„Pateikit savo bylą, – sako VIEŠPATS, –

Dėstykit savo įrodymus“, – sako Karalius Jokūbo.

22 Teprieina ir tepranašauja jie mums, kas įvyks!

Mums pasakykit, kas įvyko žiloje senovėje,

kad atkreiptume dėmesį į tai

ir suvoktume, kuo tai baigsis,

arba mums apreikškit, kas dar turi įvykti!

23 Pranašaukit, kas bus ateityje,

kad žinotume, jog jūs esate dievai!

Padarykit ką nors – gera ar pikta,

kad būtume nustebinti ir įbauginti.

24 Kodėl ne! Jūs niekis esate ir jūsų darbai – niekai!

Pasibjaurėjimą renkasi, kas jus pasirenka.

25 Išjudinau aš jį iš šiaurės, ir jis ateina,

iš krašto, kur saulė teka, aš jį pašaukiau[i8] vardu.

Galiūnus jis ištryps it molį,

kaip puodžius šlyną išminko.

26 Kas iš anksto tai paskelbė, kad žinotume?

Prieš laiką, kad galėtume sakyti: „Tai tiesa!“?

Niekas neapskelbė to, niekas neapgarsino,

niekas negirdėjo jūsų žodžių.

27 Įvykiai, kadaise pranašauti Zionui, –

štai, štai jie vyksta!

Ir Jeruzalei šauklį su džiugia naujiena siunčiu.

28 Žvalgausi, tačiau nėra nė vieno, –

nėra tarp jų kam duoti patarimą,

kad galėtų atsakyti, kai keliu klausimus.

29 Štai visi jie – niekas,

niekas jų darbai, –

jų stabai – tušti vėjai!

  
Išnašos:
1Iz 41,1-41,4: Dievas pašaukia Persijos karalių Kyrą, kad išlaisvintų Izraelį iš Babilonijos vergijos. Kyro pergalės apreiškia Dievo užmojį.
2Iz 41,2: Kyras yra kovotojas už teisumą ir Dievo tarnas.
3Iz 41,4: Viešpats šaukia į būtį Visatą ir istoriją, nes jis valdo Visatą ir istorijos vyksmą. Jis yra Pirmasis, – Šventasis Raštas nekelia klausimo apie Dievo kilmę. Tas, kuris yra Pirmasis, yra Tas pats ir Visatos, ir istorijos pabaigoje. Jis yra ir Pradžia, ir Pabaiga, Alfa ir Omega (žr. Iz 43,10; 44,6; 46,3-4; 48,12).
4Iz 41,4: Sakyti Aš esu Tas pats yra tolygu sakyti Aš esu Dievas, – vienintelis ir amžinas Dievas, Visatos ir istorijos Viešpats.
5Iz 41,6-41,7: Šios dvi eilutės perkeltos į 40,20.
6Iz 41,14: Atpirkėjas: hebrajiškai go’el, t. y. artimiausias giminaitis. Atpirkėjas įpareigojamas išlaisvinti vergijon patekusį giminaitį ir rūpintis, kad šeimos nekilnojamasis turtas – žemė išliktų šeimos nuosavybe. Žr. Kun 25,48; Įst 19,6.12; Rut 3-4. Naujasis Testamentas ir krikščioniškoji teologija įžvelgia Atpirkėją Jėzuje, – jis yra pažadėtasis Atpirkėjas iš nuodėmės vergijos.
7Iz 41,21-41,24: Pagonių dievai – stabai yra niekis, nes jie bejėgiai sąlygoti istorijos vyksmą. Vienas Viešpats yra tikras Dievas, nes istorija yra staklės, kuriomis jis audžia. Pranašai, kaip ir Sandoros įstatymas, smerkė svetimų dievų garbinimą.
8Iz 41,25: ... aš jį pašaukiau: Dievas pašaukė Kyrą, kad tarnautų jo užmojui istorijoje.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Izaijo knygaSkyrius: 41