¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Kalbėk visai izraeliečių bendrijai ir sakyk jiems: 'Būkite šventi, nes aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas, esu šventas. ³ Kiekvienas gerbs savo motiną ir tėvą, švęs mano šabus: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. ⁴ Nesikreipkite į stabus ir nedirbkite sau lietinių dievų: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

⁵ Kai atnašaujate bendravimo auką VIEŠPAČIUI, ją atnašaukite taip, kad ji būtų maloni jūsų labui. ⁶ Ji bus suvalgoma tą pačią dieną, kai ją paaukojate, arba rytojaus dieną; o kas liko lig trečios dienos, turi būti sudeginta ugnyje. ⁷ Jeigu ji iš viso būtų valgoma trečią dieną, ji bus pasibjaurėjimas. Ji nebus maloni. ⁸ Kas ją valgo, užsitraukia kaltę, nes išniekina tai, kas VIEŠPAČIUI yra šventa. Toks žmogus bus pašalintas iš savo tautos.

⁹ Kai pjaunate savo krašto derlių, nepjausi iki pat savo lauko pakraščių nei rinksi savo derliaus likusias varpas. ¹⁰ Savo vynuogyno plikai nenuskinsi ir savo vynuogyne nukritusių vynuogių nerankiosi, paliksi jas vargšui ir ateiviui: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

¹¹ Nevogsite, nesielgsite apgaulingai ir vieni kitiems nemeluosite. ¹² Neprisieksite apgaulingai mano vardu, išniekindami savo Dievo vardą: aš esu VIEŠPATS.

¹³ Neengsi savo artimo, neplėšikausi. Neužlaikysi darbininko atlygio pas save lig ryto. ¹⁴ Neužgausi nebylio, nepadėsi kliūties neregiui. Bijosi savo Dievo: aš esu VIEŠPATS.

¹⁵ Nesielgsi neteisingai, darydamas sprendimą; nebūsi šališkas vargšui ir nenusileisi didžiūnui, bet teisi savo artimą teisingai. ¹⁶ Nevaikštinėsi skleisdamas šmeižtus tarp savo giminių; savo artimo gyvasties nestatysi į pavojų: aš esu VIEŠPATS.

¹⁷ Nenešiosi širdyje neapykantos savo artimui. Nors tektų savo artimą ir pabarti, neužsitrauk per jį nuodėmės. ¹⁸ Nekeršysi ir nebūsi nusistatęs prieš savo tautiečius, bet mylėsi savo artimą kaip save patį: aš esu VIEŠPATS.

¹⁹ Laikysitės mano įstatų. Nekergsi savo galvijų su kita rūšimi; nesėsi savo dirvoje dviejų sėklų rūšių; nenešiosi drabužio, pasiūto iš dviejų audeklų.

²⁰ Jei kuris nors vyras turėtų lytinius santykius su moterimi, kuri yra vergė, pažadėta kitam vyrui, bet neišpirkta ar dar negavusi laisvės, reikalas turės būti ištirtas. Mirtimi jiedu nebus nubausti, nes ji dar nebuvo išlaisvinta. ²¹ Bet jis turi atvesti prie Susitikimo palapinės angos atnašos už kaltę aviną kaip savo atnašą už kaltę VIEŠPAČIUI. ²² Kunigas atliks permaldavimą atnašos už kaltę avinu VIEŠPATIES akivaizdoje jo labui už nuodėmę, kuria jis nusidėjo. Ir nuodėmė, kuria jis nusidėjo, bus jam atleista.

²³ Kai ateisite į kraštą ir pasodinsite ten įvairių vaismedžių, iš pradžių laikysite jų vaisius esant tarsi neapipjaustytus. Trejus metus jie bus jums tarsi neapipjaustyti – jie negali būti valgomi. ²⁴ Ketvirtais metais visi jų vaisiai bus pašvęsti VIEŠPAČIUI kaip padėkos atnaša. ²⁵ Tik penktaisiais metais jų vaisius galite valgyti; taip jų derlius bus jums gausesnis: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

²⁶ Nevalgykite nieko su krauju. Neužsiimkite būrimu ar kerėjimu. ²⁷ Nekirpsite plaukų ant savo smilkinių, netaršysite savo barzdos. ²⁸ Savo kūno nežeisite įsipjovimais mirusiųjų labui, savo odos netatuiruosite jokiais ženklais: aš esu VIEŠPATS.

²⁹ Neišniekink savo dukters ir nepadaryk jos kekše, kad kraštas neįpultų į kekšystę ir neprisipildytų nedorumo. ³⁰ Laikykitės mano šabų ir gerbkite mano šventovę: aš esu VIEŠPATS.

³¹ Nesikreipkite į dvasias ir kerėtojus, – jų patarimo neieškokite, kad nebūtumėte jų suteršti: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

³² Atsistosi prieš žilagalvį, pagerbsi seną žmogų ir bijosi savo Dievo: aš esu VIEŠPATS.

³³ Jei gyventų su jumis jūsų krašte ateivis, jo neskriausi. ³⁴ Ateivis, gyvenantis su jumis, bus jums tarp jūsų kaip vietinis, – mylėsi jį kaip save patį, nes jūs buvote ateiviai Egipto žemėje: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas.

³⁵ Nesielgsite nesąžiningai, matuodami ilgį, svorį ir kiekį. ³⁶ Turėsite teisingas svarstykles, teisingus svarsčius, teisingą efą ir teisingą hiną: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės. ³⁷ Laikysitės visų mano įstatų bei visų mano įsakų ir juos vykdysite: aš esu VIEŠPATS'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Sakysi izraeliečiams:

'Jei kas iš izraeliečių ar Izraelyje gyvenančių ateivių aukotų kurį nors iš savo vaikų Molechui, jis bus nubaustas mirtimi. Krašto žmonės turi užmušti jį akmenimis. ³ Aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir pašalinsiu jį iš tautos, nes, aukodamas savo vaiką Molechui, jis suteršė mano šventovę ir išniekino mano vardą. ⁴ Net jei krašto žmonės žiūrėtų pro pirštus į tą žmogų, kai jis aukoja savo vaiką Molechui, ir nenubaustų jo mirtimi, ⁵ aš pats atgręšiu savo veidą į tą žmogų ir į jo giminę, pašalinsiu iš tautos jį ir visus, kurie seka jį, ištvirkaudami su Molechu.

⁶ Jei kas kreiptųsi į dvasias ir kerėtojus, ištvirkaudamas su jais, aš atgręšiu į jį savo veidą ir pašalinsiu jį iš tautos. ⁷ Taigi pašventinkite save ir būkite šventi, nes aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas. ⁸ Laikykitės mano įstatų ir vykdykite juos. Aš, VIEŠPATS, jus pašventinu. ⁹ Kas keiktų savo tėvą ar motiną, bus nubaustas mirtimi; kadangi keikė savo tėvą ar motiną, jis užsitraukė kraujo kaltę.

¹⁰ Jei vyras svetimauja su ištekėjusia moterimi, nusikalsdamas svetimavimu su artimo žmona, abu – svetimautojas ir svetimautoja – bus nubausti mirtimi. ¹¹ Jei vyras sugultų su savo tėvo žmona, jis atidengė savo tėvo nuogumą. Abu bus nubausti mirtimi – jie užsitraukė kraujo kaltę. ¹² Jei vyras sugultų su savo marčia, abu bus nubausti mirtimi. Jiedu nusikalto kraujomaiša – jie užsitraukė kraujo kaltę. ¹³ Jei vyras sugultų su vyriškiu tarsi su moterimi, jiedu abu nusikalto bjauriu iškrypimu – jie užsitraukė kraujo kaltę. ¹⁴ Jei vyras vestų moterį ir jos motiną, nusikalstų kraujomaiša. Jie – jis ir jos – turi būti sudeginti ugnyje, idant nebūtų tarp jūsų kraujomaišos. ¹⁵ Jei vyras turi lytinius santykius su gyvuliu, jis turi būti sudegintas, o gyvulį užmušite. ¹⁶ Jei moteris eina prie gyvulio turėti su juo lytinius santykius, užmuši tą moterį ir tą gyvulį – jie turi būti nubausti mirtimi, nes užsitraukė kraujo kaltę.

¹⁷ Jei vyras vestų savo seserį – dukterį savo tėvo ar dukterį savo motinos, pamatytų jos nuogumą ir ji pamatytų jo nuogumą, tai būtų begėdiškas dalykas. Jiedu bus viešai pašalinti iš savo tautos. Jis atidengė savo sesers nuogumą ir užsitraukė kaltę. ¹⁸ Jei vyras sugultų su moterimi jos mėnesinių metu ir atidengtų jos nuogumą, jis atidengtų jos kraujo šaltinį, o ji atidengtų savo kraujo šaltinį. Abudu turi būti pašalinti iš jų tautos. ¹⁹ Neatidengsi nuogumo savo motinos sesers ar savo tėvo sesers, nes tai būtų kraujomaiša. Jiedu užsitraukė kaltę. ²⁰ Jei vyras sugultų su savo dėdės žmona, jis atidengtų savo dėdės nuogumą. Jiedu užsitraukė kaltę; mirs bevaikiai. ²¹ Jei vyras vestų savo brolio žmoną, bjauriai pasielgtų, nes atidengė savo brolio nuogumą. Jiedu mirs bevaikiai.

²² Laikysitės visų mano įstatų bei visų mano įsakų ir vykdysite juos, kad neišvemtų jūsų žemė, į kurią vedu jus įsikurti gyventi. ²³ Neseksite papročių tautos, kurią išvarau jums iš kelio. Kadangi jie visus anuos dalykus darė, aš jais bjaurėjausi. ²⁴ Bet jums sakiau: 'Jūs paveldėsite jų žemę, aš ją duosiu jums kaip nuosavybę – kraštą, tekantį pienu ir medumi'. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, – atskyriau jus nuo visų tautų. ²⁵ Todėl jūs darysite skirtumą tarp švaraus ir nešvaraus gyvulio, tarp nešvaraus ir švaraus paukščio – jūs savęs nesuteršite gyvuliu ar paukščiu ar gyvūnais, kužančiais žemėje, kuriuos jums atskyriau laikyti esant nešvarius. ²⁶ Man tad būsite šventi, nes aš, VIEŠPATS, esu šventas ir atskyriau jus nuo kitų tautų, kad būtumėte mano.

²⁷ Vyras ar moteris, iššaukiantys dvasias ar užsiimantys kerėjimu, bus nubausti mirtimi. Jie turi būti užmušti akmenimis – jų kraujo kaltė kris ant jų pačių'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ VIEŠPATS tarė Mozei: „Kalbėk kunigams, Aarono sūnums, ir sakyk jiems:

'Nė vienas tenesuteršia savęs numirėliu iš savo giminių, ² išskyrus artimiausius giminaičius – motiną, tėvą, sūnų, dukterį ir brolį. ³ Leista jam susiteršti ir seseria, kuri tebėra mergelė ir yra jam artima, nes ji dar nėra ištekėjusi. ⁴ Bet jis nesiterš artimaisiais, kurių giminaitis jis yra vedybomis; jais savęs nesiterš.

⁵ Jie savo viršugalvio plikai neskus, žandenų neapkirps ir savo kūne jokių įpjovimų nedarys. ⁶ Savo Dievui jie bus šventi ir Dievo vardo neišniekins, nes jie aukoja VIEŠPAČIUI ugnies atnašas, savo Dievo maistą. Todėl jie turi būti šventi.

⁷ Žmona jie neims moters, suterštos kekšyste, ar moters, kuri buvo vyro atleista. Jie yra šventi savo Dievui. ⁸ Elgsiesi su jais kaip su šventais, nes jie atnašauja maistą tavo Dievo, – jie bus ir tau šventi, nes aš, juos pašventęs VIEŠPATS, esu šventas. ⁹ Jei kunigo duktė suterštų save kekšyste, ji išniekintų ir savo tėvą. Ji turi būti sudeginta ugnyje.

¹⁰ Kunigas, esantis savo brolių vyriausias, ant kurio galvos buvo išlietas patepimo aliejus ir kuris buvo pašventintas vilkėti šventuosius drabužius, netaršys savo plaukų, neplėšys savo drabužių. ¹¹ Jis neprieis prie jokio numirėlio; nesuterš savęs net savo tėvu ar motina. ¹² Neišeis net iš šventovės, kad nesuterštų savo Dievo šventovės, nes, turėdamas ant savęs patepimo aliejų, jis yra pašventintas savo Dievui – man: aš esu VIEŠPATS. ¹³ Žmona jis gali imti tik moterį, kuri yra mergelė. ¹⁴ Našlės ar vyro atleistos moters, ar suterštos kekšyste – kekšės žmona jis negali imti. Jis turi imti žmona mergelę iš savo giminės, ¹⁵ kad nesuterštų savo palikuonių savo giminėje, nes aš, VIEŠPATS, jį pašventinu'“.

¹⁶ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁷ „Kalbėk Aaronui ir sakyk: 'Joks nesveikas vyras iš tavo palikuonių per visas jų kartas netiks atnašauti savo Dievo maistą. ¹⁸ Iš viso nė vienas nesveikas nebus tinkamas: joks aklas vyras ar raišas, joks vyras sužalotu veidu ar per ilga galūne, ¹⁹ joks vyras nulaužta koja ar nulaužta ranka, ²⁰ ar kuprotas, ar neūžauga, ar su nesveika akimi, ar sergantis niežais, ar šašuotas, ar sutraiškytomis sėklidėmis. ²¹ Joks kunigo Aarono palikuonis, būdamas nesveikas, nebus tinkamas atnašauti VIEŠPATIES aukų ugnimi. Turėdamas trūkumą, jis nesiartins atnašauti savo Dievo maisto. ²² Savo Dievo maistą – ypač šventą ir šventąją dalį – jis gali valgyti. ²³ Bet kadangi turi trūkumą, už užuolaidos neįeis ir prie aukuro nesiartins, kad nesuterštų mano šventų vietų, nes aš, VIEŠPATS, jas pašventinu'“.

²⁴ Taip kalbėjo Mozė Aaronui, jo sūnums ir visiems izraeliečiams.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Aukų šventumas

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Pamokyk Aaroną ir jo sūnus, kad būtų rūpestingi su šventomis izraeliečių aukomis, kurias jie man pašvenčia, idant neišniekintų mano švento vardo. Aš esu VIEŠPATS. ³ Sakyk jiems: 'Per visas jūsų kartas, jei kuris nors iš jūsų palikuonių, būdamas nešvarus, prisiartintų prie šventųjų aukų, kurias izraeliečiai pašvenčia VIEŠPAČIUI, tas žmogus bus pašalintas nuo mano Artumo. Aš esu VIEŠPATS. ⁴ Niekas iš Aarono palikuonių, sergantis raupsų liga ar sėklos išsiliejimu, negali valgyti šventųjų aukų, kol netampa švarus. Be to, jei kas paliestų ką nors nešvaraus, tapusio nešvariu per numirėlį ar žmogų, turėjusį sėklos išsiliejimą, ⁵ ir jei kas paliestų kokį nors ropojantį gyvūną ir taip taptų nešvarus, ar kokį nors žmogų, nuo kurio palietimo taptų nešvarus, – kad ir koks būtų jo nešvarumas, – ⁶ toks asmuo bus nešvarus lig vakaro ir šventųjų aukų, nenuplovęs savo kūno vandeniu, nevalgys. ⁷ Saulei nusileidus, jis bus švarus. Tada galės valgyti šventųjų aukų, nes jos yra jo maistas. ⁸ Jis nevalgys nugaišusio ar žvėries sudraskyto gyvulio mėsos, kad per ją netaptų nešvarus. Aš esu VIEŠPATS. ⁹ Jie turi laikytis mano įpareigojimų, kad neužsitrauktų kaltės ir nenumirtų šventovėje už jos išniekinimą. Aš, VIEŠPATS, juos pašventinu.

¹⁰ oks pašalietis nevalgys šventųjų aukų; joks kunigo įnamis ar samdinys nevalgys šventųjų aukų. ¹¹ Bet vergas, kuris yra pirkta kunigo nuosavybė, gali jas valgyti; ir gimusieji jo namuose gali valgyti jo maistą. ¹² Jei kunigo duktė ištekėtų už pašaliečio, ji nevalgys šventųjų aukų atnašos. ¹³ Bet jei kunigo duktė taptų našle ar būtų vyro atleista ir be palikuonių, ir sugrįžtų į tėvo namus, ji gali jas valgyti kaip savo jaunystėje. Joks pašalietis jų nevalgys.

¹⁴ Jei kas suvalgytų šventąją auką per neapsižiūrėjimą, jis turės atsilyginti kunigui už šventąją auką, pridėdamas penktadalį jos vertės. ¹⁵ Kunigai turi prižiūrėti, kad izraeliečiai neišniekintų šventųjų aukų, kurias jie atnašauja VIEŠPAČIUI, ¹⁶ ir, valgydami savo šventąsias aukas, neužsitrauktų kaltės, kuri reikalauja atnašos už kaltę, nes aš, VIEŠPATS, juos pašventinu'“.

Netinkamos atnašos aukoms

¹⁷ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁸ „Kalbėk Aaronui, jo sūnums bei visiems izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai žmogus iš Izraelio namų ar iš ateivių, gyvenančių Izraelyje, aukoja atnašą, – ar tai būtų iš įžado, ar kaip savanoriška atnaša, – aukojamą VIEŠPAČIUI kaip deginamąją auką, ¹⁹ kad ji būtų tinkama jūsų labui, turi būti sveikas patinėlis iš galvijų ar avių, ar ožkų kaimenės. ²⁰ Nesveikos atnašos neaukosite, nes ji nebus tinkama jūsų labui.

²¹ Kai žmogus, vykdydamas įžadą ar kaip savanorišką atnašą, atnašauja bendravimo auką VIEŠPAČIUI iš galvijų bandos ar avių kaimenės, kad ji būtų maloni, gyvulys turi būti tobulas, – jis neturės jokių trūkumų. ²² Aklo ar sužaloto, suluošinto ar turinčio pūliuojančią skaudę, niežus ar šašus – tokio gyvulio VIEŠPAČIUI neatnašausite, nė vieno iš jų nedėsite ant aukuro kaip atnašos ugnimi VIEŠPAČIUI. ²³ Jautį ar avį, turinčius per ilgas ar per trumpas galūnes, galite atnašauti kaip savanorišką atnašą, tačiau jie nebus malonūs įžadui įvykdyti. ²⁴ Neatnašausite VIEŠPAČIUI jokio gyvulio, kurio sėklidės yra sužeistos ar sutraiškytos, ar perplėštos, ar išpjautos. Tokio papročio jūs savo krašte neturėsite ²⁵ nei tokius gyvulius iš svetimtaučio rankos priimsite aukoti kaip maistą savo Dievui, nes jie yra sužaloti – nesveiki. Jūsų labui nebus tinkami'“.

²⁶ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ²⁷ „Gimus veršiukui, ėriukui ar ožiukui, jie pasiliks septynias dienas prie savo motinos. Tik nuo aštuntos dienos jie bus malonūs VIEŠPAČIUI kaip ugnies atnaša. ²⁸ Taip pat nepjausite iš galvijų bandos ar iš avių kaimenės gyvulio su jo jaunikliu tą pačią dieną. ²⁹ Kai aukojate padėkos atnašą VIEŠPAČIUI, aukosite ją taip, kad ji būtų tinkama jūsų labui. ³⁰ Ji bus suvalgyta tą pačią dieną; nieko iš jos nepaliksite lig kitos dienos ryto. Aš esu VIEŠPATS.

³¹ Taip jūs laikysitės mano įsakymų ir vykdysite juos. Aš esu VIEŠPATS. ³² Mano švento vardo neišniekinkite, kad būčiau šventas tarp izraeliečių. Aš esu VIEŠPATS. Aš jus pašventinu – ³³ aš, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės, kad būčiau jūsų Dievas. Aš esu VIEŠPATS“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Metinių švenčių apeigos. Šabo diena

¹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ² „Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Šios yra VIEŠPATIES iškilmės, švenčių dienos, kurias paskelbsite kaip šventąsias sueigas, mano nustatytas iškilmes. ³ Šešias dienas bus dirbama, bet septintą dieną yra visiško poilsio šabas – šventoji sueiga. Nedirbsite jokio darbo: tai šabas VIEŠPAČIUI visose jūsų gyvenvietėse.

Perėjimo ir Neraugintos duonos iškilmės

⁴ Šios tat yra VIEŠPATIES nustatytos iškilmės, šventosios sueigos, kurias švęsite joms paskirtu metu. ⁵ Pirmąjį mėnesį, keturioliktą mėnesio dieną, temstant, bus Perėjimo atnaša VIEŠPAČIUI, ⁶ o to paties mėnesio penkioliktą dieną yra Neraugintos duonos iškilmės VIEŠPAČIUI. Septynias dienas valgysite neraugintą duoną. ⁷ Pirmąją dieną turėsite šventą sueigą ir nedirbsite savo užsiėmimų darbo. ⁸ Per septynias dienas atnašausite VIEŠPATIES ugnies atnašas; septintąją dieną bus šventa sueiga; nedirbsite savo užsiėmimų darbo'“.

Pirmienų pėdo šventimas

⁹ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ¹⁰ „Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai jūs ateisite į kraštą, kurį aš jums duodu, ir nuimsite jo derlių, atnešite jūsų pjūties pirmienų pėdą kunigui. ¹¹ Jis pakylės pėdą VIEŠPATIES akivaizdoje, kad būtumėte jam mieli. Dieną po šabo kunigas jį pakylės. ¹² Tą dieną, kai pakylėjate pėdą, atnašausite VIEŠPAČIUI sveiką mitulį avinėlį kaip deginamąją auką. ¹³ O javų atnaša prie jo bus du dešimtadaliai efos rinktinių miltų su įmaišytu aliejumi – malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI; jos išliejamoji atnaša bus vynas – vienas ketvirtis hino. ¹⁴ Iki tos dienos, kol jūs nebūsite atnešę savo Dievo atnašos, nevalgysite nei duonos, nei pagruzdintų ar šviežių grūdų. Tai yra amžinas įstatas jūsų kartoms visose jūsų gyvenvietėse'“.

Savaičių iškilmės

¹⁵ „O nuo dienos po šabo, – nuo dienos, kurią atnešėte savo pakylėjimo atnašos pėdą, – atskaičiuokite septynias savaites. Jos turi būti pilnos: ¹⁶ turite skaičiuoti lig dienos po septintojo šabo – penkiasdešimt dienų. Tada atnešite VIEŠPAČIUI naujo derliaus grūdų atnašą. ¹⁷ Atnešite iš savo gyvenviečių kaip pakylėjimo atnašą du duonos kepalus, kiekvienas iš dviejų dešimtadalių efos. Jie turi būti iš geriausių miltų, kepti su raugu, kaip pirmienos VIEŠPAČIUI. ¹⁸ Drauge su duona atnašausi septynis sveikus mitulius avinėlius, vieną jautį iš bandos ir du avinus. Jie bus deginamoji auka VIEŠPAČIUI, drauge su javų atnaša ir liejamosiomis atnašomis, malonaus kvapo ugnies atnaša VIEŠPAČIUI. ¹⁹ Paaukosite taip pat ir vieną ožį atnašai už nuodėmę bei du mitulius avinėlius kaip bendravimo auką. ²⁰ Kunigas pakylės juos – tuos du avinėlius – drauge su pirmienų duona kaip pakylėjimo atnašą VIEŠPATIES akivaizdoje. Jie bus šventi VIEŠPAČIUI ir priklausys kunigui. ²¹ Tą pačią dieną paskelbsite iškilmę, švęsite sueigą ir nedirbsite savo užsiėmimų darbo. Tai yra amžinas įstatas visose jūsų gyvenvietėse visoms jūsų kartoms.

²² Kai pjaunate savo krašto derlių, nepjausi iki pat savo lauko pakraščių ir nerinksi savo derliaus lauke likusių varpų. Paliksi jas vargšui ir ateiviui: aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas“.

Naujųjų metų diena

²³ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ²⁴ „Taip kalbėk izraeliečiams: 'Septintą mėnesį, pirmąją mėnesio dieną, švęsite visiško poilsio dieną šventa sueiga, pažymėta rago skardėjimu. ²⁵ Nedirbsite savo užsiėmimų darbo, aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašą'“.

Susitaikinimo diena

²⁶ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ²⁷ „Bet šio mėnesio dešimtą dieną yra Permaldavimo diena. Ji bus jums šventa sueiga: pasninkausite ir aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašą. ²⁸ Tą dieną nedirbsite jokio darbo, nes ji yra Permaldavimo diena, kurią yra atliekamas permaldavimas jūsų labui VIEŠPATIES, jūsų Dievo, akivaizdoje. ²⁹ Iš tikrųjų kas tą dieną nepasninkautų, bus pašalintas iš savo tautos. ³⁰ O kas tą dieną dirbtų kokį darbą, aš ištrinsiu jį iš tautos. ³¹ Nedirbkite jokio darbo; tai amžinas įstatas visoms jūsų kartoms visose jūsų gyvenvietėse. ³² Ji bus jums visiško poilsio šabas, ir jūs turite pasninkauti Devintosios mėnesio dienos vakare, nuo vakaro lig vakaro, švęsite šį jūsų šabą“.

Palapinių iškilmės

³³ VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas: ³⁴ „Taip kalbėk izraeliečiams: 'Šio septintojo mėnesio penkioliktą dieną yra VIEŠPAČIUI skirtos Palapinių iškilmės, kurios tęsis septynias dienas. ³⁵ Pirmoji diena bus šventoji sueiga; nedirbsite savo užsiėmimų darbo. ³⁶ Per septynias dienas aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašas. Aštuntą dieną švęsite šventą sueigą ir aukosite VIEŠPATIES ugnies atnašas. Tai yra iškilmingas susirinkimas; nedirbsite savo užsiėmimų darbo.

³⁷ Šios yra VIEŠPATIES nustatytos iškilmės, kurias švęsite kaip šventųjų sueigų metą aukoti VIEŠPAČIUI ugnies atnašas, – deginamąsias aukas ir javų atnašas, aukas ir liejamąsias atnašas, kiekvieną jai nustatytą dieną, – ³⁸ neskaitant VIEŠPATIES šabų, neskaitant jūsų dovanų, neskaitant visų jūsų įžadų atnašų ir neskaitant visų jūsų geros valios atnašų, kurias jūs duodate VIEŠPAČIUI.

³⁹ Bet septintojo mėnesio penkioliktą dieną, kai būsite nuėmę visą krašto derlių, švęsite VIEŠPATIES iškilmes, kurios tęsis septynias dienas. Pirmoji ir aštuntoji diena bus visiško poilsio dienos. ⁴⁰ Pirmąją dieną paimsite hadaro medžio vaisių, palmės šakų, lapuočių šakelių bei paupio gluosnių ir linksminsitės VIEŠPATIES, jūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas. ⁴¹ Švęsite ją septintą mėnesį kasmet kaip VIEŠPATIES iškilmes septynias dienas, švęsite ją septintą mėnesį kaip amžiną įstatą per visas jūsų kartas. ⁴² Septynias dienas gyvensite palapinėse; visi izraeliečiai turės gyventi palapinėse tam, ⁴³ idant jūsų kartos patirtų, kad aš, vesdamas izraeliečius iš Egipto žemės, apgyvendinau juos palapinėse. Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas'“.

⁴⁴ Taip Mozė paskelbė izraeliečiams VIEŠPATIES nustatytas iškilmes.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>