| Pr 12 | Abraomo pašaukimas ir kelionė 1 VIEŠPATS tarė Abramui: „Eik iš savo gimtojo krašto, iš savo tėvo namų, į kraštą, kurį tau parodysiu. 2 Padarysiu iš tavęs didelę tautą ir tave palaiminsiu; išaukštinsiu tavo vardą, ir tu būsi palaiminimas. 3 Laiminsiu tave laiminančius ir keiksiu tave keikiančius; visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą“.[i1] 4 Abramas išėjo, kaip VIEŠPATS jam buvo paliepęs, ir Lotas ėjo su juo. Abramas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną. 5 [i2]Abramas pasiėmė savo žmoną Sarai, savo brolio sūnų Lotą, visus turtus, kuriuos jie buvo sukaupę, ir visus asmenis, kuriuos jie buvo Harane įsigiję. Jie leidosi į Kanaano kraštą ir į Kanaano kraštą atkeliavo. 6 Tarpais sustodamas, Abramas per Kanaano kraštą keliavo iki pat Morės ąžuolo vietovės prie Šechemo. {Kanaaniečiai tuomet buvo krašte.} 7 VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Šį kraštą aš duosiu tavo palikuonims“. Ten Abramas pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė. 8 Iš čia jis pajudėjo kalnų į rytus nuo Bet-Elio link ir pasistatė savo palapinę, nuo kurios į vakarus buvo Bet-Elis, o į rytus Ai. Ir čia pastatė aukurą ir vardu šaukėsi VIEŠPATIES. 9 Tada Abramas, tarpais sustodamas, keliavo Negebo link. Abraomas ir Sara Egipte 10 Krašte kilo badas. Abramas kėlėsi į Egiptą gyventi kaip ateivis, nes badas krašte buvo nuožmus. 11 Prieš pat įėjimą į Egiptą jis kreipėsi į savo žmoną Sarai: „Štai žinau, kokia tu graži moteris. 12 Egiptiečiai, tave pamatę, pamanys: 'Tai jo žmona'. Mane jie užmuš, o tave paliks gyvą. 13 Prašyčiau tad sakyti, jog esi mano sesuo,[i3] kad per tave man būtų gera ir tavo dėka gyvas išlikčiau“. 14 Abramui įėjus į Egiptą, egiptiečiai matė, kad moteris buvo labai graži. 15 Kai ją pastebėjo faraono dvariškiai, ją labai išgyrė faraonui. Moteris tada buvo paimta į faraono šeimyną. 16 Per ją Abramui gerai sekėsi. Jis įsigijo avių, jaučių, asilų, vergų ir vergių, asilių ir kupranugarių.[i4] 17 Bet už Sarai, Abramo žmoną, VIEŠPATS baudė faraoną ir jo šeimyną didelėmis nelaimėmis. 18 Faraonas pasišaukė Abramą ir jam sakė: „Ką tu man padarei! Kodėl man nepasakei, kad ji tavo žmona? 19 Kodėl man sakei: 'Ji mano sesuo'? O dabar štai tavo žmona! Pasiimk ir išeik!“ 20 Faraonas davė savo vyrams nurodymų, ką daryti, ir jie išvarė jį drauge su žmona ir viskuo, ką jis turėjo. |
