BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 19 Antrad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 12

 Pradžios knyga
  
 B. TIKĖJIMO PROTĖVIAI/ ABRAOMAS
  
Pr 12

Abraomo pašaukimas ir kelionė

1 VIEŠPATS tarė Abramui:

„Eik iš savo gimtojo krašto,

iš savo tėvo namų,

į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Padarysiu iš tavęs didelę tautą

ir tave palaiminsiu;

išaukštinsiu tavo vardą,

ir tu būsi palaiminimas.

3 Laiminsiu tave laiminančius

ir keiksiu tave keikiančius;

visos žemės gentys ras

tavyje palaiminimą“.[i1]

4 Abramas išėjo, kaip VIEŠPATS jam buvo paliepęs, ir Lotas ėjo su juo. Abramas buvo septyniasdešimt penkerių metų, kai paliko Haraną. 5 [i2]Abramas pasiėmė savo žmoną Sarai, savo brolio sūnų Lotą, visus turtus, kuriuos jie buvo sukaupę, ir visus asmenis, kuriuos jie buvo Harane įsigiję. Jie leidosi į Kanaano kraštą ir į Kanaano kraštą atkeliavo. 6 Tarpais sustodamas, Abramas per Kanaano kraštą keliavo iki pat Morės ąžuolo vietovės prie Šechemo. {Kanaaniečiai tuomet buvo krašte.}

7 VIEŠPATS pasirodė Abramui ir tarė: „Šį kraštą aš duosiu tavo palikuonims“. Ten Abramas pastatė aukurą VIEŠPAČIUI, kuris jam pasirodė. 8 Iš čia jis pajudėjo kalnų į rytus nuo Bet-Elio link ir pasistatė savo palapinę, nuo kurios į vakarus buvo Bet-Elis, o į rytus Ai. Ir čia pastatė aukurą ir vardu šaukėsi VIEŠPATIES. 9 Tada Abramas, tarpais sustodamas, keliavo Negebo link.

Abraomas ir Sara Egipte

10 Krašte kilo badas. Abramas kėlėsi į Egiptą gyventi kaip ateivis, nes badas krašte buvo nuožmus. 11 Prieš pat įėjimą į Egiptą jis kreipėsi į savo žmoną Sarai: „Štai žinau, kokia tu graži moteris. 12 Egiptiečiai, tave pamatę, pamanys: 'Tai jo žmona'. Mane jie užmuš, o tave paliks gyvą. 13 Prašyčiau tad sakyti, jog esi mano sesuo,[i3] kad per tave man būtų gera ir tavo dėka gyvas išlikčiau“.

14 Abramui įėjus į Egiptą, egiptiečiai matė, kad moteris buvo labai graži. 15 Kai ją pastebėjo faraono dvariškiai, ją labai išgyrė faraonui. Moteris tada buvo paimta į faraono šeimyną. 16 Per ją Abramui gerai sekėsi. Jis įsigijo avių, jaučių, asilų, vergų ir vergių, asilių ir kupranugarių.[i4]

17 Bet už Sarai, Abramo žmoną, VIEŠPATS baudė faraoną ir jo šeimyną didelėmis nelaimėmis. 18 Faraonas pasišaukė Abramą ir jam sakė: „Ką tu man padarei! Kodėl man nepasakei, kad ji tavo žmona? 19 Kodėl man sakei: 'Ji mano sesuo'? O dabar štai tavo žmona! Pasiimk ir išeik!“

20 Faraonas davė savo vyrams nurodymų, ką daryti, ir jie išvarė jį drauge su žmona ir viskuo, ką jis turėjo.

  
Išnašos:
1Pr 12,3: ... ras tavyje palaiminimą: Dievo pažadas hebrajų kalba turbūt turėjo sangrąžinę prasmę, būtent: ... laimins save per tave, t. y. laimindami save sakys: ... būk taip palaimintas, kaip Abraomas. Kadangi Naujajame Testamente šis Dievo pažadas yra suprantamas neveikiamąja prasme (žr. Apd 3,25; Gal 3,8), verčiant ... ras tavyje palaiminimą, norima apimti abi prasmes. Panašūs ir Dievo duoti palaiminimai Izaokui (Pr 26,4) ir Jokūbui (Pr 28,14).
2Pr 12,5: ... asmenis: vergus ir išlaikytinius, buvusius plačioje Abraomo ir Saros šeimynoje. Sarai: pažodžiui Mano princesė. Vėliau Sarai vardą Dievas pakeitė į Sara – Princesė. Žr. Pr 18,15. Tekste vartojame Sarai, o paaiškinimuose Sara.
3Pr 12,13: ... esi mano sesuo: nors Abraomo melą ir sunku pateisinti, šie jo žodžiai buvo pusė tiesos. Mat Sarai iš tikrųjų buvo Abraomo giminaitė, hebrajiškai sesuo. Žr. Pr 20,12. Be to, huritų visuomenėje, su kuria Abraomo klanas turėjo glaudžius ryšius Harane, vyrui buvo leista savo žmoną įteisinti kaip dukterį ir tuo suteikti jai daugiau pagarbos.
4Pr 12,16: ... kupranugarių: Artimuosiuose Rytuose prijaukintus kupranugarius imta naudoti tik II prieškristinio tūkstantmečio gale. Taigi kupranugariai, minimi tikėjimo protėvių laikais, regis, yra anachronizmas. Žr. Pr 24,11-64; 30,43; 31,17.34; 32,8. 16; 37,25.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 12