BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 09 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Kunigų knygaSkyrius: 25

 Kunigų knyga
  
Kun 25

Šabo metai

1 [i1]VIEŠPATS kalbėjo Mozei ant Sinajaus kalno, tardamas: 2 „Kalbėk izraeliečiams ir sakyk jiems: 'Kai ateisite į kraštą, kurį aš jums duodu, tas kraštas turės švęsti šabą[i2] VIEŠPAČIUI. 3 Šešerius metus sėsi savo lauką ir šešerius metus genėsi savo vynuogyną ir nuimsi jų derlių, 4 bet septintais metais turės būti žemei visiško poilsio šabas – šabas VIEŠPAČIUI: savo lauko tu nesėsi ir savo vynuogyno negenėsi. 5 Tada nepjausi jokių savaime išaugusių javų, nenuimsi vynuogių nuo neapgenėto vynmedžio – septintieji bus žemei visiško poilsio metai. 6 Bet jūs galite valgyti, ką žemė išaugina savo šabo metu – tu, tavo vergai ir vergės, tavo samdiniai ir įnamiai. 7 Ir tavo galvijams bei laukiniams krašto gyvuliams, ką žemė savaime išaugina, bus maistu“.

Jubiliejaus metai

8 [i3]„Atskaičiuosi septynias metų savaites, septynis kartus septynerius metus taip, kad septynerių metų savaitės sudarytų keturiasdešimt devynerius metus. 9 Tada, septintojo mėnesio dešimtą dieną, skardžiai pūsi ragą – Permaldavimo dieną jūsų rago gaudesys teaidi visame jūsų krašte. 10 Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą. 11 Tie penkiasdešimtieji bus jums jubiliejaus metai: nesėsite, nepjausite jokių savaime išaugusių javų, nenurinksite vynuogių nuo neapgenėtų vynmedžių, 12 nes jie yra jubiliejaus metai. Jums bus jie šventi: galite valgyti tik tai, ką išaugina pati dirva.

13 Taigi šiais jubiliejaus metais sugrįšite kiekvienas iš jūsų į savo nuosavybę. 14 Parduodami nuosavybę artimui ar pirkdami ką iš artimo, nedarykite vienas kitam skriaudos. 15 Pirkdamas iš savo artimo, mokėsi tik už metus nuo praėjusio jubiliejaus; parduodamas tau artimas prašys iš tavęs tik už likusius derliaus metus. 16 Kuo daugiau tokių metų, tuo didesnę kainą mokėsi; kuo mažiau tokių metų, tuo mažesnė kaina, nes iš tikrųjų jis parduoda tau tik derlių skaičių. 17 Nedarykite vienas kitam skriaudos, bet bijosi savo Dievo, nes aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas.

18 Laikykitės mano įstatų ir vykdykite mano įsakus, kad galėtumėte krašte saugiai gyventi. 19 Žemė duos savo vaisių, – būsite sotūs ir gyvensite jame be rūpesčio. 20 O jeigu klaustumėte: 'Ką valgysime septintaisiais metais, jei nesėsime ir nenuimsime savo derliaus?' 21 Aš suteiksiu jums tokią palaimą šeštaisiais metais, kad jie duos derliaus trejiems metams. 22 Sėjos metu aštuntaisiais metais valgysite iš senojo derliaus. Net iki devintųjų metų iš senojo derliaus valgysite, kol bus nuimtas derlius“.

Nuosavybės atpirkimas

23 „Žemė nebus parduodama visam laikui, nes žemė yra mano, o jūs esate ateiviai, tapę mano įnamiais. 24 Todėl krašte, kurį jūs valdote, turite leisti atpirkti žemę.

25 [i4]Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir parduotų savo nuosavybės dalį, tada jo artimiausias giminaitis turi ateiti ir atpirkti, ką giminaitis buvo pardavęs. 26 O jei žmogus neturėtų artimiausio giminaičio jo žemei atpirkti, bet vėliau pats prasigyventų ir turėtų iš ko tai padaryti, 27 jis turi apskaičiuoti metus nuo jos pardavimo, sugrąžinti skirtumą žmogui, kuriam ji buvo parduota, ir susigrąžinti savo nuosavybę. 28 Tačiau jei neturi iš ko ją atgauti, kas buvo parduota, liks pirkėjo rankose iki jubiliejaus metų. Jubiliejaus metais nuosavybė turi būti perduota, ir jis sugrįš į savo nuosavybę.

29 Jei kas nors parduotų namus mieste su mūro sienomis, jie gali būti atpirkti, kol nėra pasibaigę metai nuo jų pardavimo, – atpirkimo teisė galios vienerius metus. 30 Jei jie nebūtų atpirkti iki pilnų metų pabaigos, namai mieste su mūro sienomis priklausys visam laikui pirkėjui ir jo palikuonims – jubiliejaus metais jie nebus perduoti. 31 Bet namai kaimuose, kurių nesupa mūro sienos, bus laikomi kaip atviri laukai. Jie gali būti atpirkti; jie turi būti perduoti jubiliejaus metais.

32 Levitų miestuose levitai turės amžinai atpirkimo teisę namų, esančių jų miestuose. 33 Kiekvieni levitų namai jų miestuose, buvę parduoti ir neatpirkti, bus perduoti savininkui jubiliejaus metais, nes namai levitų miestuose yra jų paveldima nuosavybė tarp izraeliečių. 34 Bet dirvos aplink jų miestus negali būti parduodamos, nes jos yra jų amžina nuosavybė“.

Paskolos vargšams

35 „Jei kas nors iš tavo giminių patektų į skurdą ir taptų tavo išlaikytiniu, turėsi jį paremti. Tegyvena jis su tavimi kaip ateivis ar įnamis. 36 Nereikalauk iš jo iš anksto palūkanų už paskolą ir neišnaudok, bet bijok savo Dievo. Leisk jam gyventi savo namuose kaip broliui. 37 Neskolinsi jam pinigų už palūkanas, neimsi iš jo brangiau už maistą. 38 Aš esu VIEŠPATS, jūsų Dievas, kuris išvedžiau jus iš Egipto žemės duoti jums Kanaano žemę ir būti jūsų Dievas“.

Vergų išlaisvinimas

39 „Jei kas nors iš tavo išlaikytinių taip nuskurstų, kad jis tau parsiduotų, nepadaryk jo savo vergu. 40 Tebūna jis pas tave kaip samdinys ar įnamis. Jis dirbs pas tave tik iki jubiliejaus metų. 41 Tada jis paliks tave – jis ir jo vaikai – ir sugrįš į savo šeimą ir atgaus savo protėvių nuosavybę, 42 nes jie mano tarnai, kuriuos aš išvedžiau iš Egipto žemės. Jie nebus parduodami, kaip yra parduodami vergai. 43 Nejosi jam šiurkščiai ant sprando, bet bijosi savo Dievo. 44 Vergą ar vergę gali laikyti, tik jei vergus nusipirksi iš kaimyninių tautų. 45 Galite jų nusipirkti ir iš ateivių, gyvenančių su jumis, bei iš jų palikuonių, gimusių ir užaugusių jūsų krašte. Tokie vergai bus jūsų nuosavybė. 46 Galite juos palikti savo vaikams kaip paveldimą nuosavybę, padarydami juos amžinais vergais. Su jais galite elgtis kaip su vergais. Bet savo tautiečiams izraeliečiams nė vienas nejos šiurkščiai ant sprando.

47 Jei ateivis ar įnamis, gyvenantis su tavimi, praturtėtų, o kuris nors iš tavo tautiečių, būdamas skurde, taptų jo išlaikytiniu ir parsiduotų su tavimi gyvenančiam ateiviui ar ateivio šeimos palikuoniui, 48 jis net tada, kai bus save pardavęs, turės atpirkimo teisę. Jį gali atpirkti ir bet kuris iš jo brolių 49 arba gali jį atpirkti jo dėdė ar jo dėdės sūnus, arba gali jį atpirkti bet kuris artimas giminaitis iš jo klano, o jei jis praturtėtų, gali pats save atpirkti. 50 Su savo pirkėju apskaičiuos metų skaičių nuo metų, kai jis ateiviui parsidavė, iki jubiliejaus metų. Pirkimo kaina bus padalyta iš metų skaičiaus: laikas, kurį jis praleido pas savininką, bus įkainotas pagal samdinio laiką. 51 Kuo daugiau bus metų iki jubiliejaus, tuo didesnę pirkimo kainą jis turės grąžinti kaip atpirkimą; 52 ir kuo mažiau metų bus likę iki jubiliejaus metų, tuo daugiau jis turės savo sąskaitoje: už savo atpirkimą jis mokės pagal apskaičiuotą metų skaičių. 53 Ateivis elgsis su juo kaip su metams pasamdytu tarnu, ir jam ant sprando tavo akyse šiurkščiai nejos. 54 O jeigu nebus atpirktas nė vienu iš šių būdų, jubiliejaus metais jis ir jo vaikai bus išlaisvinti, 55 nes izraeliečiai yra mano tarnai, kuriuos išvedžiau iš Egipto žemės. Aš, VIEŠPATS, jūsų Dievas“.

  
Išnašos:
1Kun 25,1: Šabo metų ir jubiliejaus metų nuostatais buvo stengiamasi užkirsti kelią ekonominiam išnaudojimui, pabrėžiant, kad žemės nuosavybė priklauso ne žmonėms, bet Dievui.
2Kun 25,2-25,7: ... kraštas turės švęsti šabą ... : žemė turės pūdymuoti. Žr. Iš 23,10-11. Nors šio papročio pagrindas buvo sveika nuovoka, kad žemė turi pailsėti, šiame tekste jis reiškia, kad Viešpats yra krašto savininkas ir duoda jį izraeliečiams tik valdyti. Šiuolaikine mąstysena, šiame tekste susiduriame su religiniu ekologijos pradu. Šabo metų derlius turėjo likti laukuose, nes juo naudotis galėjo visi (žr. 12-ąją eilutę). Iš 23,10-13 tekste minimi tik vargšai ir laukiniai gyvuliai.
3Kun 25,8-25,24: Po septynerių šabo metų, t. y. penkiasdešimtaisiais metais, yra jubiliejaus metai, hebrajiškai vadinami jobel arba avino {ragas}, nes jubiliejaus metai būdavo pradedami rago pūtimu. Taigi mūsų žodis jubiliejus yra hebrajiškos kilmės. Jubiliejaus metų įstatymas turėjo nepaprastą visuomeninę ir ekonominę reikšmę, nes išreiškė rūpinimąsi šeima ir žeme.
4Kun 25,25-25,55: Nuostatai apie nuosavybę ir jos atpirkimą. Artimiausias giminaitis, hebrajiškai Go ‘el, t. y. atpirkėjas, yra giminaitis, turintis pareigą rūpintis šeimos narių teisėmis. Žr. Sk 35,12; Rut 4.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Kunigų knygaSkyrius: 25