BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 29 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 20

 Jobo knyga
  
 Zofaras atsako Jobui
  
Job 20

1 Tada Zofaras Naamatietis atsakė. Jis tarė:

2 „Mano mintys verčia mane į tai atsakyti

ir dėl tos priežasties tiesiog nekantrauju.

3 Girdžiu pabarimą, kuris mane užgauna,

bet žinau, kaip tau atsakyti.

4 Argi nežinai, jog nuo senovės,

nuo to laiko, kai žmogus žemėje buvo sukurtas,

5 nedorėlių laimė trumpa

ir nusidėjėlių džiaugsmas yra tik akimirka?

6 [i1]Net jeigu ūgiu jis dangų pasiektų

ir galva debesis liestų,

7 jis pražus amžinai kaip dulkės.

Tie, kurie jį pažinojo, klaus: 'Kur jis dabar?'

8 Kaip sapnas išnyks nedorėlis, ir jo neberasi,

jis bus nuvytas kaip nakties regėjimas.

9 Akis, kuri jį matydavo, daugiau jo nebematys,

niekad nebeišvys jo savo buveinėje.

10 Vargšams atsiteisti turės jo sūnūs,

jų rankos sugrąžins jo turtus.

11 Jo kaulai, kadaise pilni jaunystės jėgų,

atguls su juo į dulkes.

12 Nors nedorai elgtis jam saldu kaip medus,

nors jis ir laiko saldumą paslėpęs po liežuviu,

13 nors ir nenori jo atsisakyti

ir visa laiko savo burnoje,

14 tačiau jo pilve maistas keičiasi,

angių tulžimi ten pavirsta.

15 Turtus nedorėlis prarijo ir vėl išvemia;

Dievas priverčia juos išvemti iš pilvo.

16 Angių nuodus nedorėlis čiulpia,

ir gyvatės liežuvis jį gelia.

17 Ne jam matyti upes aliejaus,[i2]

medum ir pienu tekančias upes.

18 Jis turės grąžinti savo triūso vaisius,

jų nesuris; savo verslo pelnu nesinaudos.

19 Juk jis engė ir blogai elgėsi su vargšais,

užgrobinėjo namus, kurių nebuvo statęs.

20 Nors jis buvo gobšus be soties,

tačiau turtais savęs neišgelbės.

21 Kadangi niekas neišvengė jo gobšumo,

jo laimė netvers.

22 Kai jis turės visko, ko tik nori,

užklups jį skurdas, apniks visokios nelaimės.

23 Tevalgo jis viską, ką tik nori!

Dievas siunčia jam savo pykčio liepsnas,

leidžia į jį strėlių lietų.

24 Kai jis bėgs nuo geležinio kalavijo,

pervers jį strėlės smaigalys.

25 Iš jo nugaros kyšo strėlė;

blizgantis strėlės smaigalys pervėrė tulžį.

Apims jį klaikas,

26 visiška tamsybė jo laukia,

žmogaus neįžiebta ugnis jį praris.

27 Dangus atidengs jo kaltę,

ir žemė prieš jį stosis piestu.

28 Potvynis nuneš jo namus vandens srovėmis,

kurios teka Dievo pykčio dieną.

29 Tokia Dievo duota dalis nedoram žmogui,

toks jam paskirtas iš Dievo paveldas“.

  
Išnašos:
1Job 20,6-20,7: Senasis Testamentas dažnai užsimena apie pirmųjų žmonių išdidumą. Žr. Pr 11,4; Iz 14,13-14; Ez 2,17. Ši tema tikėjimo kraityje turi daug bendra su Pr 3 skyriumi apie žmogaus nuodėmę.
2Job 20,17: ... upes aliejaus: alyvmedžio aliejaus. Aliejus buvo vienas iš svarbių žemės ūkio gaminių Palestinoje – krašte, tekančiame medumi ir pienu.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 20