BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 09 Šeštad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jobo knygaSkyrius: 21

 Jobo knyga
  
 Jobas prašo klausytis
  
Job 21

1 [i1]ada Jobas atsakė. Jis tarė:

2 „Dėkitės į širdį mano žodžius,

ir tebūna tai jūsų paguoda man.

3 Kai kalbu, pakęskite mane,

kai pakalbėsiu, galėsite tyčiotis!

4 Argi mano skundas nukreiptas prieš žmogų?

Kodėl neturėtų trūkti man kantrybės?

5 Pažvelkite į mane ir apstulbkite,

užsiimkite rankomis sau burną!

6 Kai apie tai pagalvoju, išsigąstu;

drebulys nupurto mano kūną.

7 Kodėl nedorėliai ilgai gyvena,

sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi?

8 Jų vaikai įsikuria jiems gyviems esant

ir mato savo vaikų vaikus.

9 Jų namai yra saugūs, be baimės;

Dievo rykštė jų neištinka.

10 Jų jautis užlipa ir apvaisina,

karvės atsiveda ir neišsimeta.

11 Savo mažylius jie siunčia bėgioti kaip avių kaimenę;

jų vaikai šoka,

12 dainuoja pritariant būgneliui su žvangučiais ir lyrai,

linksminasi aidint fleitos garsams.

13 Nedorėliai užbaigia savo dienas gerovėje

ir į Šeolą nužengia ramybėje.

14 Dievui jie sako: 'Atstok nuo mūsų!

Mes nenorime tavo kelių pažinti.

15 Kas yra Visagalis, kad jam tarnautume?

Kokia iš to mums nauda, jeigu jam melsimės?'

16 Argi jų gerovė iš tikrųjų nėra jų rankose?

Nedorėlių galvosena mane atstumia.

17 Ar dažnai atsitinka,

kad nedorėlių lempa būtų užgesinta

ar kad neganda juos ištiktų,

ar supykęs Dievas juos kančia apdalytų?

18 Ar dažnai jie yra kaip šiaudai vėjyje

ar kaip vėtros nešami pelai?

19 [i2]Sakote: 'Dievas savo bausmę jo sūnums tausoja'.

Tebūna atmokėta jam pačiam,

kad jis iš to pasimokytų!

20 Tepamato jo paties akys savo žūtį,

tegeria jis pats Visagalio pykčio vaisius!

21 Juk kas jam rūpi jo namai po mirties,

kai jo mėnesių skaičius bus pasibaigęs?

22 Argi gali kas nors pamokyti išminties Dievą –

tą, kuris teisia iš tokių aukštybių.

23 Vienas žmogus miršta pilnas jėgų,

visiškai ramus ir saugus;

24 jo šlaunys aptekusios taukais,

o smegenų kaulai švieži.

25 Kitas žmogus miršta apkartęs,

niekad laimės neparagavęs.

26 Jiedu drauge atgula į dulkes,

ir kirmėlės abu juos apninka.

27 O, žinau jūsų mintis

ir jūsų kėslus mane įskaudinti!

28 Juk sakote: 'Kur yra to didiko namai?

Kur ta palapinė, kurioje nedorėlis gyveno?'

29 Argi niekad nesiteiravote keleivių,

nejau netikite jų liudijimu,

30 kad nedoras žmogus negando dieną apsaugomas,

pykčio dieną išvaduojamas?

31 Kas jį apkaltins į akis už jo elgesį,

kas atmokės jam už jo darbus?

32 Jis nunešamas į kapines,

budima prie jo kapo.

33 Lengvas jam slėnio žvirgždas,

tūkstančiai eina laidotuvių eisenoje.

34 Kaip tad mane paguosite savo tauškalais?

Jūsų atsakymai yra tik melo likučiai“.

  
Išnašos:
1Job 21,1-21,34: Jobas kreipiasi tik į savo bičiulius ir atkreipia jų dėmesį, kad nedorėliai lieka nenubausti (7-13 eilutės), nors jie atmeta Dievą (14-18 eilutės). Įprastinė atpildo samprata – kolektyvinė atsakomybė – nėra veiksminga. Be to, garbingos nedoro žmogaus laidotuvės (27-34 eilutės) yra teisingumo iškraipymas.
2Job 21,19: Senoji atpildo samprata. Žr. Iš 34,7; Įst 5,9. Ilgainiui ji buvo iš naujo aptarta. Žr. Įst 24,16; Jer 31,29; Ez 18; Jn 9,1-3. Jobas teigia, kad ši atpildo samprata nėra pakankama: nusidėjėlis nei patiria, nei pajunta bausmės. Žr. Job 14,21-22.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jobo knygaSkyrius: 21