17 Kodėl gi, VIEŠPATIE, leidi nuo tavųjų kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Sugrįžk dėlei savųjų tarnų, dėl genčių – tavos nuosavybės. 18 Kodėl nedorėliai mindžiojo tavo šventovę, mūsų priešai sutrypė tavo Šventyklą? 19 Mūsų dalia tokia, lyg tu nebūtum niekad mūsų valdovu buvęs, tartum niekad mes tavuoju vardu nebūtume vadinęsi. O, kad perplėštum dangus ir nužengtum, – kalnai prieš tave sudrebėtų! |