15 Žvilgtelėk iš dangaus ir pasižiūrėk į mus iš savo švento ir šlovingo būsto! Kur tavo uolus rūpinimasis ir tavo galybė, tavo pagailos antplūdis ir gailestingumas? {Viešpatie,} nesusilaikyk, 16 nes tu gi mūsų tėvas! Nors Abraomas mūsų nepažintų nei Izraelis nenorėtų nieko apie mus žinoti, tu, VIEŠPATIE, mūsų tėvas, – „Mūsų Atpirkėju“ esi pavadintas amžiams. 17 Kodėl gi, VIEŠPATIE, leidi nuo tavųjų kelių mums nuklysti, užkietini mūsų širdį tavęs nebijoti? Sugrįžk dėlei savųjų tarnų, dėl genčių – tavos nuosavybės. 18 Kodėl nedorėliai mindžiojo tavo šventovę, mūsų priešai sutrypė tavo Šventyklą? 19 Mūsų dalia tokia, lyg tu nebūtum niekad mūsų valdovu buvęs, tartum niekad mes tavuoju vardu nebūtume vadinęsi. O, kad perplėštum dangus ir nužengtum, – kalnai prieš tave sudrebėtų! | 
