BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI		www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje
www.lcn.lt | www.biblijosdraugija.lt | kitos Biblijos svetainės 
  2026 11 12 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Izaijo knygaSkyrius: 38

 Izaijo knyga
  
Iz 38

16 Tie gyvuoja, kuriuos Viešpats globoja. –

tau {priklauso} mano gyvenimo dvasia.

Tu man davei sveikatą ir gyvybę,

17 todėl mano kartėlis pavirto ramybe.

Tu apsaugojai mane nuo mirties bedugnės,

nes mano nuodėmėms visoms atsukai nugarą.[i8]

18 Juk Šeole[i9] niekas tau nedėkoja,

nei Mirtis tavęs nešlovina, –

kas eina į giliąją duobę, nebesitiki tavo gerumo.

19 Gyvasis – tiktai gyvasis tau tedėkoja,

kaip šiandien kad aš darau.

Apie ištikimybę tavąją tėvai pasakos vaikams.

20 VIEŠPAČIUI patiko mus išgelbėti!

Giedosime ir kankliuosime mes VIEŠPATIES namuose

visas savo gyvenimo dienas.

  
Išnašos:
1Iz 38,1: Tomis dienomis
2Iz 38,5: Karalius Hezekijas mirė 687 m. prieš Kristų. Atrodo, kad ši liga buvo jį varginusi 702 m. prieš Kristų – penkiolika metų anksčiau.
3Iz 38,8: Laiptai į Ahazo prieangį: šis vertimas remiasi hebrajiškuoju Izaijo knygos tekstu, rastu tarp Negyvosios jūros ritinių. Žr. 2 Kar 23,12.
4Iz 38,10: Patį savo dienų vidurdienį: mirtis nė pusės savo amžiaus dienų nesulaukus. Žr. Ps 55,24; 102,25.
5Iz 38,11: Matyti VIEŠPATĮ: eiti į šventyklą ir dalyvauti pamaldose.
6Iz 38,12: Abi metaforos paryškina patirtį, kad mirtis žmogų užklumpa staiga ir yra gyvenimo žemėje baigmė.
7Iz 38,15: Ką galiu aš jam sakyti? Poetui trūksta žodžių deramai išreikšti padėką. Žr. Ps 116,3. Jis pats tai padarė: Dievas išgydė.
8Iz 38,17: ... mano nuodėmėms visoms atsukai nugarą: vaizdus nuodėmių atleidimo paaiškinimas, tarsi Dievas nebematytų jų ar nebesirūpintų jomis. Paprastai šis posakis vartojamas kalbant apie žmones, kurie užmiršta Dievą. Žr. 1 Kar 14,9; Ez 23,35; Ps 50,17.
9Iz 38,18-38,19: Senovinė mirusiųjų šalies samprata – Hadas graikiškai, Šeolas hebrajiškai, kaip požemio karalystė, – neįžvelgė jokios mirusiųjų veiklos ar jokio jausmo. Mirusieji buvo tamsybių ir užmaršties apsupti. Ir hebrajai panašiai suprato mirusiųjų būklę bemaž iki Kristaus laikų, – tada Dievas aiškiai apreiškė žmogaus pomirtinį gyvenimą. Žr. Išm 3.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>
Izaijo knygaSkyrius: 38

  © 2003 Katalikų interneto tarnyba.