19 Tavo mirusieji gyvens, kūnai jų prisikels, nes tavo rasa – rasa švytinti šviesa,[i1] todėl ir šešėlių šalis mirusiuosius atiduos. Pabuskite ir šaukite iš džiaugsmo visi, kurie gulite dulkėse! 20 Kelkis, tauta manoji, eiki į savo kambarius[i2] ir užsklęsk paskui save duris. Valandėlę patūnok, kol pyktis praeis. 21 Žiūrėk, VIEŠPATS ateina iš savo būsto bausti žemės gyventojų už jų kaltes. Žemė atidengs kraują, kuris buvo ant jos išlietas, ir savo užmuštųjų nebeslėps. |