BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 06 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Habakuko knygaSkyrius: 3

 Habakuko knyga
  
 C. HABAKUKO MALDA
  
Hab 3

1 Pranašo[i1] Habakuko malda. Pagal raudos melodiją.

2 VIEŠPATIE, girdėjau apie tavo gyrių,

esu apstulbęs, VIEŠPATIE, nuo tavo darbų.

Atnaujink jį mūsų laikais,

padaryk jį žinomą mūsų laikais!

Būk gailestingas, net kai pyksti!

3 [i2]Dievas atėjo iš Temano,[i3]

Šventasis iš Parano kalno[i4].

(Sela – pauzė)

Jo garbė pripildė dangų,

ir žemė buvo sklidina jo garbės.

4 Žėresys kaip saulė;

spinduliai švysčiojo iš jo rankos, –

iš ten, kur slypi jo galybė.

5 Maras žygiavo pirm jo,

o mirtis sekė įkandin.

6 Kai sustojo, supurtė žemę;

kai pažvelgė, drebėjo tautos.

Amžinieji kalnai skeldėjo;

palei jo senuosius kelius

įdubo pirmykštės kalvos.

7 Mačiau nelaimės užpultas Kušano palapines,

virpančias midjaniečių krašto palapinių dangas.

8 Argi užsidegė tavo pyktis ant upių, VIEŠPATIE?

Nejau tavo įniršis virė ant upių

ir įpykis ant jūros,

kai valdei savo žirgus,

vežei karo vežimus į pergalę?

9 Švytavai iš dėklo ištrauktu lanku,

tavo žodžio prisotintos buvo strėlės.

(Sela – pauzė)

Upėmis vagojai žemę.

10 Kalnai, tave matydami, drebėjo;

pratrūko liūties srautas;

suriaumojo jūrų bedugnė.

Saulė iškėlė aukštai savo rankas,

11 mėnulis sustojo savo didingoje buveinėje

nuo šviesos tavo eiklių strėlių,

nuo spindesio tavo žaibuojančios ieties.

12 Įniršęs per žemę žengei,

įpykęs sutrypei tautas.

13 Išėjai gelbėti savo tautos,

gelbėti savo pateptojo.[i4]

Sutriuškinai galvą nedorųjų namų,

apnuoginai juos nuo pamatų ligi stogo.

(Sela – pauzė)

14 Pervėrei jo paties strėlėmis

galvą jo karių,

ėjusių kaip viesulas mūsų išblaškyti,

džiūgavusių, kad galės praryti

besislapstančius vargšus.

15 Savo žirgais sutrypei jūrą,

išjudinai galingus vandenis.

16 Girdžiu ir drebu visu kūnu;

išgirdus balsą, mano lūpos virpa.

Pašlijo mano kaulai,

netikri tapo mano žingsniai.

Vis dėlto ramiai laukiu dienos,

kuri atneš nelaimę

mus puolančiai tautai.

17 Nors figmedis nežydėtų

ir nebūtų vaisių ant vynmedžių;

nors alyvmedis neneštų derliaus

ir laukai neduotų maisto;

nors avių kaimenė dingtų iš avidės

ir galvijų banda iš tvarto,

18 tačiau aš džiaugsiuosi VIEŠPATYJE,

džiūgausiu Dieve, kuris mane išgano.

19 Mano stiprybė – Dievas VIEŠPATS, –

jis daro mano kojas kaip stirnų

ir leidžia man žengti aukštumomis.

(CHORO VADOVUI: PALYDINT STYGINIAMS INSTRUMENTAMS)

  
Išnašos:
1Hab 3,1: Vėlesni liturginiai nurodymai. Žr. priedą žemiau po 19-osios eilutės.
2Hab 3,3-3,15: Dievo apsireiškimo, arba teofanijos, aprašas. Plg. su teofanijomis kitose knygose: Įst 33,2-3; Ts 5,4-5; Ps 18,8-16; 68,8-9; 77,17-21; 97,1-5; Nah 1,3-6 ir t. t.
3Hab 3,3: Temanas: Edomo karalystės sritis.
4Hab 3,3: Parano kalnas: Edomo karalystės teritorijoje, šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje. Dievas vaizduojamas ateinantis iš Sinajaus, nes kadaise ten jis apsireiškė Mozei, davė Izraeliui Sandorą ir Įstatymą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Habakuko knygaSkyrius: 3