D. KETVIRTOJI GIESMĖ 2 [i2]{Mi} Aš miegojau, bet mano širdis budėjo. Klausyk! Mano mylimasis beldžiasi! „Įleisk mane, mano sesuo, mano meile, mano balande, mano tobuloji! Juk mano galva permirkusi nuo rasos, o garbanos nuo nakties miglos“. 3 [i3]Buvau jau nusirengusi, – kaip apsirengti man iš naujo? Buvau jau kojas nusiplovusi, – kaip man ir vėl jas purvinti? 4 Mano mylimasis įkišo ranką pro skląsčio skylę, ir mano širdis jo troško. |