Pirmųjų sugrįžusiųjų tremtinių sąrašas

^1 [i1]Šie yra parkeliavę iš tremties nelaisvės {Judo} srities žmonės, kuriuos Babilono karalius Nebukadnezaras buvo išvaręs į Babilonijos tremtį, – sugrįžę į Jeruzalę ir Judą, visi į savo miestus, – ² parkeliavę drauge su Zerubabeliu, Ješua, Nehemiju, Seraju, Reelaju, Mordekaju, Bilšanu, Misparu, Bigvaju, Rehumu, Baana.

Izraelio tautos vyrų skaičius:

³ Parošo palikuonių du tūkstančiai šimtas septyniasdešimt du;

⁴ Šefatijo palikuonių trys šimtai septyniasdešimt du;

⁵ Araho palikuonių septyni šimtai septyniasdešimt penki;

⁶ Pohat-Moabo, tai yra Ješuos ir Joabo, palikuonių du tūkstančiai aštuoni šimtai dvylika;

⁷ Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

⁸ Zatu'o palikuonių devyni šimtai keturiasdešimt penki;

⁹ Zakajo palikuonių septyni šimtai šešiasdešimt;

¹⁰ Banio palikuonių šeši šimtai keturiasdešimt du;

¹¹ Bebajo palikuonių šeši šimtai dvidešimt trys;

¹² Azgado palikuonių tūkstantis du šimtai dvidešimt du;

¹³ Adonikamo palikuonių šeši šimtai šešiasdešimt šeši;

¹⁴ Bigvajo palikuonių tūkstantis penkiasdešimt šeši;

¹⁵ Adinos palikuonių keturi šimtai penkiasdešimt keturi;

¹⁶ Atero, tai yra Hezekijo, palikuonių devyniasdešimt aštuoni;

¹⁷ Bezajo palikuonių trys šimtai dvidešimt trys;

¹⁸ Joros palikuonių šimtas dvylika;

¹⁹ Hašumo palikuonių du šimtai dvidešimt trys;

²⁰ Gibaro palikuonių devyniasdešimt penki;

²¹ Betlehemo palikuonių šimtas dvidešimt trys;

²² žmonių iš Netofos penkiasdešimt šeši;

²³ žmonių iš Anatoto šimtas dvidešimt aštuoni;

²⁴ Azmaveto palikuonių keturiasdešimt du;

²⁵ Kirjat-Arimų, Chefiros ir Beerotų palikuonių septyni šimtai keturiasdešimt trys;

²⁶ Ramos ir Gebos palikuonių šeši šimtai dvidešimt vienas;

²⁷ žmonių iš Michmaso šimtas dvidešimt du;

²⁸ žmonių iš Bet-Elio ir Ai du šimtai dvidešimt trys;

²⁹ Nebo palikuonių penkiasdešimt du;

³⁰ Magbišo palikuonių šimtas penkiasdešimt šeši;

³¹ kito Elamo palikuonių tūkstantis du šimtai penkiasdešimt keturi;

³² Harimo palikuonių trys šimtai dvidešimt;

³³ Lodo, Hadido ir Ono'o palikuonių septyni šimtai dvidešimt penki;

³⁴ Jericho palikuonių trys šimtai keturiasdešimt penki;

³⁵ Senaos palikuonių trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt.

³⁶ Kunigų:

Jedajo, Ješuos namų, palikuonių devyni šimtai septyniasdešimt trys;

³⁷ Imero palikuonių tūkstantis penkiasdešimt du;

³⁸ Pašhūro palikuonių tūkstantis du šimtai keturiasdešimt septyni;

³⁹ Harimo palikuonių tūkstantis septyniolika.

⁴⁰ Levitų:

Ješuos ir Kadmielio palikuonių iš Hodavijo palikuonių septyniasdešimt keturi;

⁴¹ giesmininkų: Asafo palikuonių šimtas dvidešimt aštuoni;

⁴² vartų sargų palikuonių – Šalumo, Atero, Talmono, Akubo, Hatitos ir Šobajo – iš viso šimtas trisdešimt devyni.

⁴³ Šventyklos vergų:

Zihos palikuonys, Hasufos palikuonys, Tabaoto palikuonys,

⁴⁴ Keros palikuonys, Siahos palikuonys, Padono palikuonys,

⁴⁵ Lebanos palikuonys, Hagabos palikuonys, Akubo palikuonys,

⁴⁶ Hagabos palikuonys, Šamlajo palikuonys, Hanano palikuonys,

⁴⁷ Gidelio palikuonys, Gaharo palikuonys, Reajo palikuonys,

⁴⁸ Rezino palikuonys, Nekodos palikuonys, Gazamo palikuonys,

⁴⁹ Uzos palikuonys, Paseaho palikuonys, Besajo palikuonys,

⁵⁰ Asnos palikuonys, meunimų palikuonys, nefusimų palikuonys,

⁵¹ Bakbuko palikuonys, Hakufos palikuonys, Harkuro palikuonys,

⁵² Bazluto palikuonys, Mehidos palikuonys, Haršos palikuonys,

⁵³ Barkoso palikuonys, Siseros palikuonys, Temaho palikuonys,

⁵⁴ Neziaho palikuonys ir Hatifos palikuonys.

⁵⁵ Saliamono vergų palikuonių: Sotajo palikuonys, Hasofereto palikuonys, Perudos palikuonys,

⁵⁶ Jaalos palikuonys, Darkono palikuonys, Gidelio palikuonys,

⁵⁷ Šefatijo palikuonys, Hatilo palikuonys, Pocheret-haZebajimo palikuonys ir Amio palikuonys.

^58 [i2]Iš viso Šventyklos vergų ir Saliamono vergų palikuonių buvo trys šimtai devyniasdešimt du.

⁵⁹ O šie sugrįžo iš Tel-Melaho, Tel-Haršos, Cherubo, Adano ir Imero, nors ir negalėjo įrodyti, kad jų protėvių namai ar kilmė buvo izraelietiška: ⁶⁰ Delajo, Tobijo ir Nekodos palikuonių šeši šimtai penkiasdešimt du. ⁶¹ Taip pat ir kunigų: iš palikuonių Habajo, Hakozo ir Barzilajo, kuris buvo vedęs vieną iš Barzilajo Gileadiečio dukterų ir buvo vadinamas jų vardu. ⁶² Šie ieškojo savo šeimos kilmės įrašų, bet jų negalėjo surasti, todėl jie buvo pripažinti kunigo tarnybai nešvariais. ⁶³ Valdytojas^[i3] įsakė jiems nevalgyti švenčiausiųjų valgių, kol neatsiras kunigas, nešiojantis Urimus ir Tumimus.^[i4]

⁶⁴ Visos bendrijos skaičius buvo keturiasdešimt du tūkstančiai trys šimtai šešiasdešimt, ⁶⁵ neskaitant jų tarnų bei tarnaičių, kurių buvo septyni tūkstančiai trys šimtai trisdešimt septyni. Jie turėjo ir du šimtus giesmininkų ir giesmininkių. ⁶⁶ Jų arklių buvo septyni šimtai trisdešimt šeši, mulų du šimtai keturiasdešimt penki, ⁶⁷ kupranugarių keturi šimtai trisdešimt penki ir asilų šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt.

⁶⁸ Vos atvykus prie VIEŠPATIES Namų vietos Jeruzalėje, kai kurie šeimų galvos davė savo valia atnašą Dievo Namams atstatyti toje pačioje vietoje. ⁶⁹ Pagal savo išteklius jie davė statybos iždui šešiasdešimt vieną tūkstantį auksinių darikų,^[i5] penkis tūkstančius sidabrinių minų^[i6] ir šimtą kunigiškų apdarų.

⁷⁰ Kunigai, levitai ir kai kurie iš paprastų žmonių apsigyveno Jeruzalėje ir jos apylinkėse, o giesmininkai, vartų sargai ir Šventyklos vergai savo miestuose. Taip visi izraeliečiai gyveno savo miestuose.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>