BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Barucho knygaSkyrius: 6

 Barucho knyga
  
 E. JEREMIJO LAIŠKAS
  
Bar 6

1 Nuorašas laiško, Jeremijo siųsto belaisviams, kurie turėjo būti babiloniečių karaliaus išvaryti į Babiloną, skelbiančio jiems, ką Dievas buvo jam įsakęs. Už nuodėmes, kuriomis jūs nusidėjote Dievui, esate babiloniečių karaliaus Nebukadnezaro išvaromi kaip belaisviai į Babiloną. 2 Taigi, pasiekę Babiloną, ten jūs išbūsite daugel metų – ilgą laiką, septynias kartas.[i1] Po to aš parvesiu jus iš ten ramybėje. 3 O dabar Babilone jūs matysite ant žmonių pečių nešamus dievus, padirbtus iš sidabro, aukso ir medžio, keliančius pagonims baimę. 4 Užtat būkite budrūs! Nepasidarykite panašūs į pagonis ir neturėkite jokios jų dievų baimės, 5 kai matote minią prieš juos ar už jų puolant kniūbsčia. Verčiau sakykite sau: „Tu, Viešpatie, turi būti garbinamas!“ 6 O mano angelas yra su jumis, jis jūsų gyvasties sargas.

7 Juk jų liežuvis dailidės nulygintas, o jie patys aptraukti auksu ir sidabru, tačiau jie yra apgaulė ir kalbėt negali. 8 Tarsi mergaitei, mėgstančiai puošmenis, žmonės atneša aukso 9 ir pina vainikus savo dievų galvoms. Kartais kunigai pasiima sidabrą ir auksą nuo savo dievų ir sunaudoja sau, net dalį jo duoda kekšėms prieangyje.[i2] 10 Jie aprengia šiuos dievus sidabro, aukso ir medžio drabužiais tarsi žmones, tačiau tie dievai nei nuo rūdžių, nei nuo kandžių išsigelbėt negali. 11 Apvilkus juos purpuro drabužiu, vis tiek reikia nušluostyti nuo jų veido šventyklos dulkes, kurios ant jų storai nusėda. 12 Kiekvienas turi skeptrą, kaip srities valdovas žmogus, tačiau nepajėgia nubausti mirtimi to, kas jį užgauna. 13 Kiekvienas laiko dešinėje kirvį ar durklą, tačiau nepajėgia pats išsigelbėti nuo karo ar plėšikų. 14 Iš to aišku, kad jie jokie dievai. Todėl jų nebijokite!

15 Lygiai kaip molio puodas, kartą žmogaus sudaužytas, niekam neduoda naudos, taip ir tie, pastatyti jų šventyklose. 16 Jų akys pilnos dulkių nuo praeivių kojų. 17 Lygiai kaip visur užrakinamos durys žmogui, kuris nusikalto karaliui ir nuteistas mirti, taip kunigai apsaugo jų šventyklas vartais, skląsčiais ir užkaiščiais, kad jų neišneštų plėšikai. 18 Jiems daugiau lempų jie uždega negu sau patiems, o dievai negali nė vieno jų matyti. 19 Jie yra lyg šventyklos sienojai, kurie, sakoma, iš vidaus sugraužiami. Nors iš žemės atšliaužusios kinivarpos sugraužia juos ir jų apdarus, jie nieko nejaučia. 20 Jų veidai pajuodę nuo šventyklos dūmų. 21 Šikšnosparniai, kregždės ir visokie paukščiai nutupia ant jų kūno ir galvos, po juos laipioja katės. 22 Žinokite tad, jog jie nėra dievai, ir jų nebijokite!

23 Net auksas, kuriuo jie yra aptraukti dėl gražumo, žiba tik tuomet, kai kas nors nuvalo jo paviršių. Netgi kai buvo liejami, jie nejautė nieko. 24 Kad ir kiek būtų buvę už juos sumokėta, gyvybės alsavimo neturi. 25 Kadangi yra be kojų, žmonėms reikia juos nešti ant pečių, tuo visiems parodant jų niekybę. Ir juos garbinantieji turi gėdytis, nes kai jie parpuola ant žemės, patys nebegali atsikelti. 26 Jie patys negali pajudėti, jei kas juos ir pastato, negali patys atsistoti, kai parpuola. Atnašos padedamos šalia jų tarsi šalia mirusiųjų. 27 [i3]Jų kunigai uždarbiauja, pardavinėdami atnašas savo naudai. Net jų žmonės susūdo dalį mėsos sau, nesidalija niekuo nei su vargšais, nei su ligoniais. 28 Moterys savo kraujoplūdžio metu ir gimdyvės liečia jų atnašas. Žinodami tad, jog jie nėra dievai, jų nebijokite.

29 Kaipgi jie gali būti vadinami dievais? Juk net moterys aukoja atnašas tiems dievams iš sidabro, aukso ir medžio! 30 Jų šventyklose kunigai tupi su nuplyšusiais drabužiais, nukirptais plaukais bei barzdomis ir nedengtomis galvomis. 31 Jie šaukia ir rėkia savo dievų akivaizdoje, kaip kiti kad daro laidotuvių puotoje. 32 Kunigai paima kai ką iš dievų drabužių ir jais apvelka savo žmonas ir vaikus. 33 [i4]Ar jie patiria iš ko nors ką pikta, ar ką gera, negali už tai atsilyginti; jie negali padaryti žmogaus karaliumi nei jo nušalinti. 34 Lygiai taip jie niekam negali duoti nei turtų, nei pinigų. Jei kas, davęs jiems įžadą, neištesės, jie negali iš jo išreikalauti. 35 Negelbsti žmogaus nuo mirties nei vaduoja silpnojo nuo galingojo. 36 Aklam žmogui regėjimo jie nesugrąžina nei žmogaus, esančio bėdoje, negelbsti. 37 Jie nei našlės pasigaili, nei našlaičiui padeda. 38 Šie mediniai dievai, aptraukti sidabru ir auksu, panašūs į atkirstus nuo kalno akmenis. Jų garbintojai bus sugėdinti. 39 Kaipgi tad galima manyti ar tvirtinti, kad jie yra dievai?

40 Netgi patys kaldėjai jų negerbia. Užtikę kurčnebylį – žmogų, negalintį kalbėti, jį tempia prie Belio[i5] ir reikalauja, kad dievas prakalbėtų, lyg tas žmogus suprastų. 41 Jie patys nepajėgia apsigalvoti ir pamesti šiuos dievus, nes stokoja supratimo. 42 [i6]O jų moterys, apsijuosusios virvelėmis, sėdi pakelėse, degindamos sėlenas vietoj smilkalų. 43 Kai kuri iš jų, pasirinkta kokio nors praeivio, su juo paguli, ji šaiposi iš savo kaimynės, kad toji nebuvo taip pagerbta, kaip jinai, ir kad jos virvelė tebėra nepertraukta. 44 Visa, kas daroma su anais dievais, yra apgaulė. Kaipgi tat galima manyti ir tvirtinti, kad jie dievai?

45 Jie yra dailidžių bei auksakalių padirbti ir tėra tik tas, kuo šie amatininkai norėjo, kad jie būtų. 46 Jų dirbėjai patys ilgai negyvena. Kaipgi gali jų padirbti daiktai būti dievais? 47 Jie savo įpėdiniams paliko apgaulę ir gėdą. 48 Juk kai karas ar nelaimės juos užklumpa, kunigai tariasi tarpusavyje, kur pasislėpti drauge su jais. 49 Kaipgi tat gali kas nesuvokti, kad tai jokie dievai, kai jie patys nepajėgia apsisaugoti nuo karo ar nelaimių? 50 Juk jie yra iš medžio, auksu ir sidabru aptraukti! Ilgainiui jie bus žinomi kaip apgaulė. Visoms tautoms ir karaliams bus aišku, kad jie nėra dievai, o žmogaus rankų darbai, ir jie neturi jokios dieviškos galios.

51 Kam gi dar nėra aišku, kad jie ne dievai? 52 Krašto karaliaus jie nepaskiria nei duoda žmonėms lietaus. 53 Nei savo pačių teisių jie negina, nei atgauna, kas buvo neteisėtai paimta, nes jie bejėgiai. Jie yra tarsi varnos tarp dangaus ir žemės. 54 Juk kilus gaisrui šių medinių, auksu ir sidabru aptrauktų dievų šventykloje, kunigai, tiesa, bėga ir išsigelbsti, o patys dievai sudega ugnyje drauge su sienojais. 55 Pasipriešinti karaliui ar priešams jie negali. 56 Kaipgi tad galima įsivaizduoti ar manyti, kad jie yra dievai?

57 Nei nuo vagių, nei nuo plėšikų šie mediniai, sidabru ir auksu aptraukti dievai neišsigelbsti. Nuo jų vagys jėga nulupa auksą bei sidabrą ir pabėga su drabužiais, kuriais jie buvo apvilkti. O jie negali net sau pagelbėti. 58 Kur kas geriau būti karaliumi, rodančiu savo drąsą, ar namų apyvokai reikalingu indu, kuriuo giriasi jo savininkas, negu šiais netikrais dievais; geriau būti namų durimis, kurios saugo visa, kas viduje, negu šiais netikrais dievais; geriau būti mediniu stulpu karaliaus rūmuose, negu šiais netikrais dievais! 59 Juk saulė, mėnulis ir žvaigždės, būdami šviesūs ir atlikdami sau skirtą tarnybą, mielai paklūsta. 60 Panašiai ir žaibas, kai švysteli, yra gražus pasižiūrėti; taip pat yra ir su vėju, pučiančiu kiekviename krašte. 61 Ir debesys, kai Dievas jiems įsako plaukti viršum visos žemės, vykdo, kas įsakyta; 62 ir ugnis, pasiųsta iš aukštybių sudeginti kalnų ir miškų, daro, kas paliepta. O šie netikri dievai neprilygsta jiems nei gražumu, nei galybe, 63 todėl neįtikėtina ir negali būti tvirtinama, kad jie yra dievai. Jie nei teisingumą įgyvendina, nei žmogui gera padaro. 64 Žinodami tad, jog jie nėra dievai, jų nebijokite!

65 Ir karalių jie negali nei prakeikti, nei palaiminti. 66 Tautoms į ženklus dangaus skliaute jie nerodo, nei spindi kaip saulė, nei šviečia kaip mėnulis. 67 Gyvuliams geriau negu jiems, nes, bėgdami į pastogę, gali savimi pasirūpinti. 68 Taigi mums nėra nė mažiausio įrodymo, kad jie yra dievai, – todėl jų nebijokite!

69 Juk kaip baidyklė agurkų darže nieko neišsaugo, taip yra ir su mediniais, auksu bei sidabru aptrauktais dievais. 70 Lygiai kaip erškėčių krūmas sode, ant kurio nutupia visokiausi paukščiai, arba kaip patamsin numestas lavonas, tokie yra jų iš medžio, sidabru ir auksu aptraukti dievai. 71 Iš sudūlėjusio purpuro ir lino ant jų galima pažinti, kad jie jokie dievai. Galop ir jie patys sudūlės ir bus krašto gėda. 72 Juo geriau teisiam, stabų neturinčiam žmogui, nes gėda jo nepalies.

  
Išnašos:
1Bar 6,2: ... septynias kartas: turbūt įkvėptasis autorius, rašydamas savo bendralaikiams, kuriems tremties sąlygos dar tebebuvo skaudi tikrovė, užsimena apie šio laiško datą. Autorius Jeremijo 70 metų skaičių padaugina 3 ar 4 kartus.
2Bar 6,9: ... kekšės prieangyje: apeiginė prostitucija buvo įprastas pagonių stabų garbinimo bruožas.
3Bar 6,27-6,31: Čia minimos pagonių stabų garbinimo apeigos, lyginant su žydų apeigomis, buvo keistai įmantrios. Žr. Kun 12,2-8; 15,19-23.
4Bar 6,33-6,39: Ko stabai – pagonių dievai negali padaryti, tikrasis Dievas padaro. Žr. 1 Sam 2,7; Įst 23,22; Ps 68,6; 146,7-9; Iz 35,4-5.
5Bar 6,40: ... prie Belio: babiloniečių-kaldėjų dievas. Žr. Jer 50,2 paaiškinimą.
6Bar 6,42-6,43: Nuoroda į babiloniečių-kaldėjų moterų pareigą kartą gyvenime tarnauti kekše religinėse apeigose. Nenutraukta virvelė būdavo ženklas, kad ši moteris dar neatliko savo pareigos. Sėlenos
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Barucho knygaSkyrius: 6