¹ Amoso, vieno iš Tekoos kerdžių, žodžiai, kuriuos jis gavo regėjime apie Izraelį Judo karaliaus Uzijo dienomis ir Izraelio karaliaus Joašo sūnaus Jeroboamo dienomis, dveji metai prieš žemės drebėjimą.^[i1]

² Jis tarė:

– VIEŠPATIES balsas griaudžia iš Ziono,

garsiai ataidi iš Jeruzalės;

piemenų ganyklos vysta,

Karmelio viršūnė džiūsta.

Aramas

³ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų Damasko nusikaltimų

ir dėl keturių^[i2]

neatšauksiu savo žodžio,

nes kūlė Gileadą

geležiniais kūlimo trikuliais.

⁴ Pasiųsiu ugnį^[i3] ant Hazaelio namų,

ji praris Ben-Hadado tvirtoves.

⁵ Sulaužysiu Damasko vartų užkaiščius,^[i4]

išnaikinsiu gyventojus iš Aveno slėnio

ir laikantįjį skeptrą iš Bet-Edeno, –

Aramo tauta bus ištremta į Kirą, –

kalbėjo VIEŠPATS.

Gaza ir Filistija

⁶ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų Gazos nusikaltimų

ir dėl keturių

neatšauksiu savo žodžio,

nes išvarė į tremtį ištisas bendruomenes,

atiduodami jas Edomui.

⁷ Pasiųsiu ugnį ant Gazos sienų, –

ugnį, kuri suris jos tvirtoves.

⁸ Išnaikinsiu gyventojus iš Ašdodo

ir laikantįjį skeptrą iš Aškelono.

Pakelsiu ranką prieš Ekroną,

žus filistinų likutis, –

kalbėjo Viešpats DIEVAS.

Tyras

⁹ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų Tyro nusikaltimų

ir dėl keturių

neatšauksiu savo žodžio,

nes išdavė į tremtį Edomui

ištisus gyventojų būrius,

nepaisydami broliškumo sandoros.^[i5]

¹⁰ Pasiųsiu ugnį Tyro sienoms, –

ugnį, kuri suris jo tvirtoves.

Edomas

¹¹ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų Edomo nusikaltimų

ir dėl keturių

neatšauksiu savo žodžio,

nes jis su kalaviju persekiojo savo brolį,^[i6]

neparodydamas jokio gailestingumo.

Kadangi jo įniršis siautėjo be perstojo

ir leido pykčiui nežabotai šėlti,

¹² pasiųsiu ugnį į Temaną,^[i7] –

ugnį, kuri suris Bozros tvirtoves.

Amonas

¹³ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų amoniečių nusikaltimų

ir dėl keturių

neatšauksiu savo žodžio,

nes jie perskrodė nėščias moteris Gileade,

plėsdami savo krašto sienas.

¹⁴ Sukursiu ugnį ant Rabos^[i8] sienos, –

ugnį, kuri suris jos tvirtoves

su šauksmais mūšio dieną,

su audra viesulo dieną.

¹⁵ Tuomet jos karalius išeis į tremtį, –

jis drauge su savo didžiūnais, –

kalbėjo VIEŠPATS.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Moabas

¹ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų Moabo nusikaltimų

ir dėl keturių

neatšauksiu savo žodžio,

nes jis pavertė pelenais

Edomo karaliaus kaulus.^[i1]

² Pasiųsiu ugnį Moabui, –

ugnį, kuri suris Kerijoto tvirtoves.

Moabo žmonės sutiks mirtį tarp sąmyšio,

tarp šauksmų ir ragų gaudimo.

³ Išrausiu Moabo valdovą

ir išžudysiu visus jo didžiūnus

drauge su juo, –

kalbėjo VIEŠPATS.

Judas

⁴ Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų Judo nusikaltimų

ir dėl keturių

neatšauksiu savo žodžio,

nes jie atmetė VIEŠPATIES mokymą

ir nesilaikė jo įsakymų.

Kadangi jie leidosi suvedžiojami tų pačių melų,^[i2]

kuriems buvo pasidavę jų protėviai,

⁵ pasiųsiu ugnį į Judą, –

ugnį, kuri suris Jeruzalės rūmus.

Izraelis

^6 [i3]Taip kalbėjo VIEŠPATS:

– Dėl trijų Izraelio nusikaltimų

ir dėl keturių

neatšauksiu savo žodžio,

nes jie parduoda teisųjį už sidabrą,

o beturtį už sandalų porą.^[i4]

⁷ Žemės dulkėse jie mindžioja vargšų galvas

ir verčia kukliuosius trauktis iš kelio;

tėvas ir sūnus eina pas tą pačią kekšę,

teršdami mano šventąjį vardą.

⁸ Jie gulasi prie kiekvieno aukuro

ant paimtų užstatu drabužių^[i5]

ir geria savo dievo namuose vyną,

pirktą už savo pačių uždėtas baudas.

⁹ O tačiau

aš sunaikinau prieš jus amorietį,

aukštą kaip kedrą

ir stiprų kaip ąžuolą, –

aš sunaikinau jo vaisius viršuje

ir jo šaknis po žeme.

¹⁰ Aš išvedžiau jus iš Egipto žemės,

vedžiau jus per dykumą keturiasdešimt metų,

kad paveldėtumėte amoriečio kraštą.

¹¹ Aš išsirinkau pranašų iš jūsų sūnų

ir nazirų^[i6] iš jūsų jaunuolių.

Argi ne taip yra iš tikrųjų,

Izraelio tauta? – tai VIEŠPATIES žodis.

¹² Bet jūs vertėte nazirus gerti vyną,

o pranašams įsakėte,

tardami: „Nepranašaukite!“

¹³ Žinokite, slėgsiu jus vietoje prie žemės,

kaip slegia vežimas,

prikrautas javų pėdų.

¹⁴ Greitieji neteks savo greitumo,

stiprieji nepasitikės savo stiprumu,

nė galiūnai neišsigelbės.

¹⁵ Lankininkai neištvers,

greitakojai nepaspruks,

nė raitieji neišsaugos savo gyvybės.

¹⁶ Galiūnų drąsieji

tą dieną pabėgs nuogi, –

tai VIEŠPATIES žodis.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ Klausykitės žodžio, kurį VIEŠPATS ištarė jums, izraeliečiai, visai šeimai, kurią išvedžiau iš Egipto žemės:

^2 [i1]– Tik jus tepažinau iš visų žemės šeimų,

todėl nubausiu jus už visas jūsų kaltes.

³ Argi du eina kartu,

jei nėra susitarę?

⁴ Argi riaumoja liūtas miške,

kai jis neturi grobio?

Argi liūtukas suurzgia iš savo guolio,

jei jis neturi ko nors sugavęs?

⁵ Argi įkrinta paukštis į spąstus ant žemės,

kai ten nėra jam jauko?

Argi pašoka spąstai nuo žemės,

nieko nepagaudami?

⁶ Kai nuaidi rago gausmas mieste,

argi žmonės neišsigąsta?

Kai ištinka miestą nelaimė,

argi ne VIEŠPATIES tai darbas?^[i2]

⁷ Tikrai, Viešpats DIEVAS nedaro nieko,

pirma neapreiškęs savo užmojo

saviesiems tarnams – pranašams.

⁸ Liūtas suriaumojo,

kas nebijos?

Viešpats Dievas kalbėjo,

kas atsisakys pranašauti?

^9 [i3]Paskelbkite tvirtovėms Ašdode

ir tvirtovėms Egipto žemėje ir sakykite:

„Rinkitės ant kalno, vardu Samarija,

ir pamatysite, kokie baisūs joje sąmyšiai

ir kokia baisi priespauda jos viduje“.

¹⁰ Neišmano, kaip daryti, kas teisinga, –

tai VIEŠPATIES žodis, –

tie, kurie telkia smurtą ir plėšikavimą

savo tvirtovėse.

¹¹ Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

– Priešas apsups kraštą,

palauš tavo gynybą,

ir bus išplėštos tavo tvirtovės.

¹² Taip kalbėjo VIEŠPATS. Kaip kerdžius išgelbsti iš liūto nasrų porą kojų ar ausies gabalą, taip bus išgelbėti Samarijoje gyvenantys Izraelio žmonės, nešini guolio kampu ar lovos dalimi.

¹³ Klausykitės ir skelbkite Jokūbo namams, –

tai žodis Viešpaties DIEVO, Galybių Dievo:

¹⁴ – Tą dieną, kai bausiu Izraelį už jo nusižengimus,

nubausiu Bet-Elio aukurus, –

aukuro ragai bus nukirsti

ir nukris žemėn.

¹⁵ Nuversiu žiemos rūmus

drauge su vasaros rūmais.

Dramblio kaulo namai bus nugriauti,

didingieji namai^[i4] bus sunaikinti, –

tai VIEŠPATIES žodis.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

¹ Klausykitės šio žodžio,

Samarijos kalno moterys, –

jūs Bašano^[i1] karvės, –

engiate vargšus, spardote elgetas,

sakote savo vyrams:

„Atneškite ko nors išgerti!“

² Viešpats DIEVAS prisiekė savo šventumu!

Tikrai ateina jums dienos,

kai jie išvilks jus kabliais

tarsi žuvį ant kabliuko

visas iki paskutinės.

³ Išeisite pro spragas sienose,

kiekviena tiesiausiu keliu,

ir būsite išmestos į šiukšlyną, –

tai VIEŠPATIES žodis.

⁴ Eikite į Bet-Elį^[i2] ir nusidėkite,

į Gilgalą^[i3] ir paskęskite nuodėmėj.

Kas rytą atnašaukite savo kruvinas aukas,

o kas trečią dieną savo dešimtines.

⁵ Deginkite raugintos duonos

padėkos auką,

skelbkite plačiai gera valia daromas atnašas,

nes taip jūs mėgstate daryti, izraeliečiai, –

tai Viešpaties DIEVO žodis.

⁶ Nors padariau, kad turėtumėte švarius dantis

visuose savo miestuose,

ir padariau duonos stoką

visuose jūsų kaimuose,

tačiau jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

⁷ Nors sulaikiau nuo jūsų lietų,

kai dar buvo trys mėnesiai iki pjūties;

daviau lietaus vienam miestui,

o kitam lietaus nedaviau;

vienas laukas buvo lietaus palaistytas,

o kitas be lietaus išdžiūvo;

⁸ nors du ar trys miestai keliaudavo

į vieną miestą, kad atsigertų vandens,

bet troškulys likdavo nenumalšintas,

tačiau jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

⁹ Naikinau jus kūlėmis ir miltlige,

nuniokojau jūsų sodus ir vynuogynus,

skėriai surijo jūsų figmedžius ir alyvmedžius,

tačiau jūs pas mane negrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

¹⁰ Pasiunčiau jums marą^[i4]

kaip Egiptui,

išžudžiau kalaviju jūsų jaunus vyrus,

leidau pagrobti jūsų žirgus

ir trenkiau jums į nosis jūsų stovyklų smarvę,^[i5]

tačiau jūs pas mane nesugrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis.

¹¹ Naikinau jus,

kaip Dievas naikino Sodomą ir Gomorą,

tapote lyg iš ugnies ištrauktas nuodėgulis,

tačiau jūs pas mane negrįžote, –

tai VIEŠPATIES žodis

¹² Todėl taip darysiu aš tau, Izraeli!

Kadangi aš taip darysiu tau,

pasiruošk susitikti su savo Dievu, Izraeli!

¹³ Nes štai tas, kuris supila kalnus,

sukuria vėją ir apreiškia žmogui savo mintis;

tas, kuris paverčia tamsą aušra

ir žengia žemės aukštumomis:

VIEŠPATS, Galybių Dievas, yra jo vardas!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Trečiasis žodis

¹ Klausykitės šito žodžio, kurį užgiedu jums kaip raudą, Izraelio namai:

² – Žuvo, daugiau nebeatsikels

mergelė Izraelio tauta, –

parblokšta savo žemėje.

Nėra kas ją pakeltų.

³ Nes taip kalbėjo Viešpats DIEVAS:

– Miestas, kuris išsiųsdavo tūkstantį,

pasiliks su šimtu,

o tas, kuris išsiųsdavo šimtą,

pasiliks su dešimčia Izraelio namuose.

⁴ Nes taip kalbėjo VIEŠPATS Izraelio namams:

– Ieškokite manęs ir būkite gyvi!

⁵ Bet neieškokite Bet-Elio,

neikite į Gilgalą

ir nekeliaukite į Beer-Šebą,

nes Gilgalas tikrai bus išvarytas į tremtį,

o Bet-Elis pavirs nieku.

⁶ Ieškokite VIEŠPATIES ir būkite gyvi,

kad jis neateitų prieš Juozapo namus kaip ugnis

ir, nesant kam gesinti, nesurytų Bet-Elio.

Pirmoji nelaimė

⁷ Vargas jums, paverčiantiems teisingumą metėlėmis

ir žemėn metantiems teisumą!

⁸ Tas, kuris padarė Sietyną ir Orioną,

paverčia mirtiną tamsą rytmečiu,

pakeičia dieną naktimi,

pasišaukia jūros vandenis

ir išlieja juos ant žemės veido, –

jo vardas yra VIEŠPATS!

⁹ Žaibuoja sunaikinimu galiūnams, –

sunaikinimas užklumpa tvirtovę.

¹⁰ Nekenčiama to, kuris sudraudžia vartuose,^[i1]

ir bjaurimasi tuo, kuris sako tiesą.

¹¹ Todėl, kad trypėte vargšą

ir plėšėte iš jo mokesčius už grūdus,

nors pasistatėte namus iš tašytų akmenų,

bet juose negyvensite,

nors užsiveisėte rinktinius vynuogynus,

bet jų vyno negersite.

¹² Nes žinau, kokia aibė jūsų nusikaltimų

ir kaip sunkios jūsų nuodėmės, –

engiate teisiuosius, imate kyšius,

nustumiate į šalį pavargėlius vartuose!

¹³ Užtat tokiu metu protingas žmogus tylės,

nes tai yra blogas metas.

¹⁴ Ieškokite gero, o ne pikto,

kad būtumėte gyvi.

Tuomet, kaip sakėte, bus su jumis

VIEŠPATS, Galybių Dievas.

¹⁵ Nekęskite pikto ir mylėkite gera;

įgyvendinkite vartuose teisingumą.

Galbūt VIEŠPATS, Galybių Dievas,

bus gailestingas Juozapo likučiui.

¹⁶ Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS,

Galybių DIEVAS, mano Viešpats:

– Per visas aikštes sklis raudojimas,

visose gatvėse skambės žodžiai: „Vargas! Vargas!“

Žemdirbys bus šaukiamas gedėti

ir aimanuotojai raudoti.

¹⁷ Visuose vynuogynuose bus vienos raudos,

nes aš pereisiu tarp jūsų, –

kalbėjo VIEŠPATS.

Antroji nelaimė

¹⁸ Vargas laukiantiems VIEŠPATIES dienos!^[i2]

Kodėl jūs laukiate VIEŠPATIES dienos?

Ji – tamsybė, o ne šviesa!

¹⁹ Tarsi kas nors bėgtų nuo liūto,

o užšoktų ant meškos

ar pareitų namo, ranka atsiremtų sienos,

ir būtų įgeltas gyvatės.

²⁰ Argi nebus VIEŠPATIES diena tamsybė,

o ne šviesa, –

tamsi naktis be jokios prošvaistės?

^21 [i3]Neapkenčiu, bjauriuosi jūsų šventėmis,

nerandu jokio malonumo jūsų iškilmėse.

²² Nors jūs ir atnašaujate man

deginamąsias aukas ir grūdų atnašas,

jų nepriimsiu;

į jūsų peniukšlių galvijų susitaikymo atnašas

nė nepažvelgsiu.

²³ Nešdinkitės nuo manęs su savo giesmių triukšmu, –

neklausau jūsų arfų skambesio!

²⁴ Tevilnija teisingumas lyg upės srovė,

o teisumas tarsi tekanti upė.

^25 [i4]Ar davėte man kruvinas aukas ir grūdų atnašas per anuos keturiasdešimt metų dykumoje, Izraelio namai? ²⁶ Išsinešite savo karalių Sakutą^[i5] ir Keivaną^[i6], savo dievo žvaigždę – stabus, kuriuos sau pasidarėte. ²⁷ Išvarysiu jus į tremtį anapus Damasko, – kalbėjo VIEŠPATS, kurio vardas yra Galybių Dievas.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

^1 [i1]Vargas tiems, kurie Zione savimi patenkinti,^[i2]

ir tiems, kurie ant Samarijos kalno saugiai jaučiasi,^[i3] –

vargas tautų pirmūnės žymūnams,

kuriais kliaujasi Izraelio namai!

² Nueikite į Kalnę ir pasižiūrėkite,

o iš ten į Hamatą – šaunųjį,

tada nusileiskite į filistinų Gatą.

Ar esate geresni už šias karalystes,

ar jūsų šalis didesnė už jų šalį?

³ Jūs norite nustumti tolyn nelaimės dieną,

o tačiau greitinate smurto viešpatavimą!

⁴ Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose,

dykaduoniauja savo guoliuose,

valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės,

ir veršius iš gardo!

⁵ Jie rėkauja dainos posmus,

pritariant arfai,

ir tarsi Dovydas išranda sau muzikos įrankius.

⁶ Jie geria vyną taurėmis

ir tepasi rinktiniais aliejais,

tačiau dėl Juozapo žūties nesisieloja!

⁷ Todėl dabar jie pirmieji išeis į tremtį,

pasibaigs dykaduonių lėbavimas.

⁸ Viešpats DIEVAS prisiekė savimi, –

tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis. –

Bjauriuosi Jokūbo išdidumu,

neapkenčiu jo tvirtovių, –

atiduosiu {priešams} miestą ir visa, kas yra jame.

⁹ Jei išliktų dešimt žmonių vienuose namuose, jie mirs. ¹⁰ Ir jei kurio nors giminaitis, – deginantis mirusiuosius, – paims kūną išnešti iš namų ir sakys slypinčiam namų viduje: „Ar dar kas nors yra su tavimi?“ – o jis atsakys: „Nėra nė vieno!“ Tuomet giminaitis sakys: „Ša, tylėk! Mes neturime minėti VIEŠPATIES vardo“.

¹¹ Štai! VIEŠPATS įsako,

ir didesnis namas bus sutriuškintas į šipulius,

o mažesnis į skeveldras.

¹² Argi gali arkliai^[i4] šuoliuoti uolomis?

Ar aria kas nors jaučiais^[i5] jūrą?

Bet jūs teisingumą pavertėte nuodais

ir teisumo vaisių metėlėmis.

¹³ Jūs, kurie džiaugiatės Lo-Debaru^[i6] ir sakote:

„Argi ne savo pačių jėga užėmėme Karnajimus?“^[i7]

¹⁴ Iš tikrųjų, Izraelio namai,

siunčiu prieš jus tautą,^[i8] –

tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis, –

jie engs jus nuo Lebo-Hamato perėjos

net iki Arabos tarpeklio.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Skėrių regėjimas

¹ Viešpats DIEVAS parodė man šitokį dalyką. Žiūriu, jis kūrė skėrius tuo metu, kai buvo pradėjęs želti atolas {tai buvo atolas po karaliaus šienapjūtės^[i1]}. ² Kai jie buvo pabaigę ryti visą krašto žolę, tariau:

„Viešpatie DIEVE, atleisk, maldauju tave!

Kaip gali Jokūbas tai pakelti?

Jis toks mažas!“

³ VIEŠPAČIUI jo pagailo.

„To nebus“, – tarė VIEŠPATS.

Ugnies regėjimas

⁴ Viešpats DIEVAS parodė man tokį dalyką. Žiūriu, Viešpats DIEVAS šaukė ugnį^[i2] teisti. Ji prarijo didžiąją gelmę ir pradėjo ryti laukus.

⁵ Tuomet aš tariau:

„Viešpatie DIEVE, nustok, maldauju tave!

Kaip gali Jokūbas tai pakelti?

Jis toks mažas!“

⁶ VIEŠPAČIUI jo pagailo.

„Ir to nebus“, – tarė

Viešpats DIEVAS.

Svambalo regėjimas7

⁷ Jis man parodė tokį dalyką. Žiūriu, Viešpats stovėjo prie sienos, statytos su svambalu. Laikydamas rankoje svambalą^[i3]. ⁸ VIEŠPATS mane paklausė: „Ką tu matai, Amosai?“ Aš atsakiau: „Svambalą“. Tuomet VIEŠPATS tarė:

„Štai dedu svambalą

prie Izraelio, savo tautos, –

nebeatleisiu jiems niekad daugiau.

⁹ Izaoko aukštumų alkai bus išardyti,

Izraelio šventyklos sunaikintos, –

su kalaviju pakilsiu prieš Jeroboamo namus“.

Amosas ir Amazjas

¹⁰ Tuomet Bet-Elio kunigas Amazjas nusiuntė žinią Izraelio karaliui Jeroboamui: „Amosas rengia sąmokslą prieš tave pačiuose Izraelio namuose. Kraštas nebegali pakęsti visų jo žodžių.

¹¹ Štai kaip kalbėjo Amosas:

'Jeroboamas žus nuo kalavijo,

Izraelis tikrai bus ištremtas iš savo žemės'“.

¹² Amazjas tarė Amosui: „Regėtojau, eik sau, bėk į Judo kraštą, ten užsidirbk sau duoną ir ten pranašauk. ¹³ Bet niekuomet nebepranašauk Bet-Elyje, nes tai yra karaliaus šventovė ir karalystės šventykla“.

^14 [i4]Tuomet Amosas atsakė Amazjui: „Aš nebuvau nei pranašas, nei pranašo mokinys, bet esu kerdžius ir šilkmedžio vaisių brandintojas. ¹⁵ VIEŠPATS paėmė mane, kai ganiau kaimenę, ir VIEŠPATS man įsakė: 'Eik, pranašauk Izraeliui, mano tautai!'

¹⁶ Tad dabar klausykis VIEŠPATIES žodžio!

Tu sakai: 'Nepranašauk Izraeliui,

liaukis skelbęs Izaoko namams'.

¹⁷ Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS:

'Tavo žmona taps miesto kekše,

tavo sūnūs ir dukterys žus nuo kalavijo

ir tavo žemė bus išdalyta virve.

Tu pats mirsi nešvarioje žemėje,

Izraelis tikrai bus ištremtas iš savo žemės'“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Vaisių krepšio regėjimas

¹ Viešpats DIEVAS parodė man tokį dalyką. Žiūriu, vasarinių vaisių krepšys. ² Jis paklausė: „Ką matai, Amosai?“ Atsakiau: „Vasarinių^[i1] vaisių krepšį“.

Tuomet VIEŠPATS tarė man:

„Galas^[i2] atėjo Izraeliui, mano tautai,

nebeatleisiu jiems niekad daugiau.

³ Tą dieną

šventyklos giesmės virs raudomis, –

tai Viešpaties DIEVO žodis, –

visur bus aibė išmėtytų lavonų.

Ša! Tylos!“

Apie gobšumą

⁴ Išgirskite tai jūs, kurie mindote beturtį

ir žudote krašto vargšus!

⁵ „Kada gi pasibaigs jaunatis, – klausiate,

kad galėtume parduoti grūdus,

ir šabas,

kad galėtume nešti į turgų kviečius?

Efą^[i3] sumažinsime, šekelį padidinsime

ir svarstykles nutaisysime apgavystei!

⁶ Pirksime vargšus už sidabrą,

beturtį už sandalų porą

ir parduosime net kviečių pasturlakus!“

⁷ VIEŠPATS prisiekė Jokūbo puikybe^[i4]:

tikrai niekad nepamiršiu nė vieno jų darbų!

⁸ Argi nesudrebės dėl to žemė,

ar neliūdės visa, kas joje gyvena?

Argi ji visa nepakils kaip Nilas, –

nepatvins ir neatslūgs kaip Egipto Nilas?^[i5]

⁹ Tą dieną, – tai Viešpaties DIEVO žodis, –

padarysiu, kad saulė nusileistų vidurdienį,

ir apsiausiu žemę tamsa dienos metu.

¹⁰ Paversiu jūsų iškilmes gedulu

ir visas jūsų giesmes raudomis.

Apvilksiu visų strėnas ašutine

ir plikai nuskusiu visų galvas.

Padarysiu ją tarsi gedulą dėl vienintelio sūnaus

ir jos pabaigą tarsi karčią dieną.

¹¹ Tikrai ateina dienos, –

tai Viešpaties DIEVO žodis, –

kai nusiųsiu badą į kraštą.

Ne duonos badą ar vandens troškimą,

bet Dievo žodžių badą.

¹² Tuomet žmonės keliaus nuo jūros lig jūros,

nuo šiaurės lig rytų, skubės šen ir ten,

ieškodami VIEŠPATIES žodžio,

bet jo nesuras.

¹³ Tą dieną alps nuo troškulio

gražios mergaitės ir vaikinai.

^14 [i6]O tie, kurie prisiekia Samarijos stabu Ašima

ir sako: „Danai, kaip gyvas tavo dievas!“

ar: „Kaip gyvas kelias į Beer-Šebą!“ –

visi kris ir niekad neprisikels.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Aukuro regėjimas

^1 [i1]Pamačiau VIEŠPATĮ, stovintį prie aukuro. Jis tarė:

„Daužyk kolonų galvas tol,

kol pradės drebėti slenksčiai,

ir sutrupink jas į žmonių galvas!

Išlikusius užkaposiu kalaviju, –

nė vienas jų neištrūks,

nė vienas jų neišliks.

² Nors jie nužengtų į Šeolą,

iš ten mano ranka juos paims,

nors jie užliptų į dangų,

iš ten juos nulaipinsiu.

³ Nors jie slėptųsi ant Karmelio viršūnės,

ten juos surasiu ir paimsiu.

Nors jie slėptųsi nuo mano akių jūros dugne,

ten paliepsiu slibinui,^[i2]

kad jiems įgeltų.

⁴ Nors jie eitų į tremtį priekyje savo priešų,

ten paliepsiu kalavijui,

kad juos išžudytų.

Akis įsmeigsiu į juos nelaimei,

o ne palaimai“.

⁵ Viešpats, Galybių DIEVAS,

paliečia žemę, ir ji tirpsta,

visi jos gyventojai gedi.

Ji visa pakils kaip Nilas

ir vėl atslūgs kaip Egipto Nilas.

⁶ Savo būstą jis stato danguje,

o savo skliautui pamatus deda žemėje.

Jūros vandenis pasišaukia

ir išlieja juos ant žemės veido.

Jo vardas yra VIEŠPATS.

⁷ „Argi jūs nesate kaip etiopai^[i3] man,

Izraelio tauta? – tai VIEŠPATIES žodis.

Argi ne aš išvedžiau Izraelį iš Egipto žemės,

o filistinus^[i4] iš Kaftoro

ir aramėjus^[i5] iš Kiro?

⁸ Tikrai Viešpaties DIEVO akys

atkreiptos į nuodėmingą karalystę.

Nušluosiu ją nuo žemės veido!“

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>