1 Klausykitės žodžio, kurį VIEŠPATS ištarė jums, izraeliečiai, visai šeimai, kurią išvedžiau iš Egipto žemės: 2 [i1]– Tik jus tepažinau iš visų žemės šeimų, todėl nubausiu jus už visas jūsų kaltes. 3 Argi du eina kartu, jei nėra susitarę? 4 Argi riaumoja liūtas miške, kai jis neturi grobio? Argi liūtukas suurzgia iš savo guolio, jei jis neturi ko nors sugavęs? 5 Argi įkrinta paukštis į spąstus ant žemės, kai ten nėra jam jauko? Argi pašoka spąstai nuo žemės, nieko nepagaudami? 6 Kai nuaidi rago gausmas mieste, argi žmonės neišsigąsta? Kai ištinka miestą nelaimė, argi ne VIEŠPATIES tai darbas?[i2] 7 Tikrai, Viešpats DIEVAS nedaro nieko, pirma neapreiškęs savo užmojo saviesiems tarnams – pranašams. 8 Liūtas suriaumojo, kas nebijos? Viešpats Dievas kalbėjo, kas atsisakys pranašauti? 9 [i3]Paskelbkite tvirtovėms Ašdode ir tvirtovėms Egipto žemėje ir sakykite: „Rinkitės ant kalno, vardu Samarija, ir pamatysite, kokie baisūs joje sąmyšiai ir kokia baisi priespauda jos viduje“. 10 Neišmano, kaip daryti, kas teisinga, – tai VIEŠPATIES žodis, – tie, kurie telkia smurtą ir plėšikavimą savo tvirtovėse. 11 Todėl taip kalbėjo Viešpats DIEVAS: – Priešas apsups kraštą, palauš tavo gynybą, ir bus išplėštos tavo tvirtovės. 12 Taip kalbėjo VIEŠPATS. Kaip kerdžius išgelbsti iš liūto nasrų porą kojų ar ausies gabalą, taip bus išgelbėti Samarijoje gyvenantys Izraelio žmonės, nešini guolio kampu ar lovos dalimi. 13 Klausykitės ir skelbkite Jokūbo namams, – tai žodis Viešpaties DIEVO, Galybių Dievo: 14 – Tą dieną, kai bausiu Izraelį už jo nusižengimus, nubausiu Bet-Elio aukurus, – aukuro ragai bus nukirsti ir nukris žemėn. 15 Nuversiu žiemos rūmus drauge su vasaros rūmais. Dramblio kaulo namai bus nugriauti, didingieji namai[i4] bus sunaikinti, – tai VIEŠPATIES žodis. |