1 [i1]Vargas tiems, kurie Zione savimi patenkinti,[i2] ir tiems, kurie ant Samarijos kalno saugiai jaučiasi,[i3] – vargas tautų pirmūnės žymūnams, kuriais kliaujasi Izraelio namai! 2 Nueikite į Kalnę ir pasižiūrėkite, o iš ten į Hamatą – šaunųjį, tada nusileiskite į filistinų Gatą. Ar esate geresni už šias karalystes, ar jūsų šalis didesnė už jų šalį? 3 Jūs norite nustumti tolyn nelaimės dieną, o tačiau greitinate smurto viešpatavimą! 4 Vargas tiems, kurie guli dramblio kaulo lovose, dykaduoniauja savo guoliuose, valgo ėriukus, paimtus iš kaimenės, ir veršius iš gardo! 5 Jie rėkauja dainos posmus, pritariant arfai, ir tarsi Dovydas išranda sau muzikos įrankius. 6 Jie geria vyną taurėmis ir tepasi rinktiniais aliejais, tačiau dėl Juozapo žūties nesisieloja! 7 Todėl dabar jie pirmieji išeis į tremtį, pasibaigs dykaduonių lėbavimas. 8 Viešpats DIEVAS prisiekė savimi, – tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis. – Bjauriuosi Jokūbo išdidumu, neapkenčiu jo tvirtovių, – atiduosiu {priešams} miestą ir visa, kas yra jame. 9 Jei išliktų dešimt žmonių vienuose namuose, jie mirs. 10 Ir jei kurio nors giminaitis, – deginantis mirusiuosius, – paims kūną išnešti iš namų ir sakys slypinčiam namų viduje: „Ar dar kas nors yra su tavimi?“ – o jis atsakys: „Nėra nė vieno!“ Tuomet giminaitis sakys: „Ša, tylėk! Mes neturime minėti VIEŠPATIES vardo“. 11 Štai! VIEŠPATS įsako, ir didesnis namas bus sutriuškintas į šipulius, o mažesnis į skeveldras. 12 Argi gali arkliai[i4] šuoliuoti uolomis? Ar aria kas nors jaučiais[i5] jūrą? Bet jūs teisingumą pavertėte nuodais ir teisumo vaisių metėlėmis. 13 Jūs, kurie džiaugiatės Lo-Debaru[i6] ir sakote: „Argi ne savo pačių jėga užėmėme Karnajimus?“[i7] 14 Iš tikrųjų, Izraelio namai, siunčiu prieš jus tautą,[i8] – tai VIEŠPATIES, Galybių Dievo, žodis, – jie engs jus nuo Lebo-Hamato perėjos net iki Arabos tarpeklio. | 
