^1 [i1]Ehudui mirus, izraeliečiai vėl darė, kas buvo nedora VIEŠPATIES akyse. ² Užtat VIEŠPATS atidavė juos į rankas Kanaano karaliaus Jabino,^[i2] karaliaujančio Hazore. Sisera,^[i3] gyvenęs Harošet-haGojimuose, buvo jo kariuomenės vadas. ³ Izraeliečiai šaukėsi VIEŠPATIES, kad išgelbėtų. Mat Sisera turėjo devynis šimtus geležinių kovos vežimų^[i4] ir dvidešimt metų buvo nuožmiai engęs izraeliečius.

⁴ Debora, Lapidoto žmona, buvo pranašė. Tuo metu ji buvo Izraelio teisėja. ⁵ Ji sėdėdavo po Deboros palme tarp Ramos ir Bet-Elio Efraimo aukštumose. Izraeliečiai eidavo pas ją į teismą. ⁶ Ji pasišaukė Abinoamo sūnų Baraką iš Kedešo Naftalyje ir jam tarė: „VIEŠPATS, Izraelio Dievas, tau įsako: 'Eik, pasiimk iš Naftalio ir Zebuluno dešimt tūkstančių vyrų ir žygiuok į Taboro kalną.^{[i5] 7} Aš išvesiu Jabino kariuomenės vadą Siserą su jo kovos vežimais bei kariauna tavęs sutikti prie Kišono upės ir atiduosiu jį tau į rankas'“. ⁸ Bet Barakas jai sakė: „Jeigu tu eisi su manimi, eisiu, bet jeigu tu neisi, neisiu“. – ⁹ „Gerai! Eisiu su tavimi, – ji atsakė, – tačiau žinok, kad kelias, kuriuo eini, nenuves tavęs į garbę, nes VIEŠPATS atiduos Siserą į moters rankas“. Taigi Debora pakilo ir nuėjo su Baraku į Kedešą. ¹⁰ Barakas sutelkė į Kedešą Zebuluną ir Naftalį. Paskui jį žygiavo dešimt tūkstančių vyrų, ir Debora ėjo su juo.

^11 [i6]Kenitas Heberis buvo atsiskyręs nuo kitų kenitų, – nuo Mozės uošvio Hobabo palikuonių, – ir buvo pasistatęs palapinę prie Elon- Bezaananimų vietovės, esančios netoli Kedešo.

¹² Siserai buvo pranešta, kad Abinoamo sūnus Barakas yra nužygiavęs į Taboro kalną. ¹³ Sisera sutelkė visus savo vežimus – devynis šimtus geležinių kovos vežimų – ir visas turimas pajėgas iš Harošet-haGojimų prie Kišono upės. ¹⁴ Tada Debora Barakui tarė: „Pirmyn į žygį! Ši yra diena, kada VIEŠPATS atiduos Siserą tau į rankas! Iš tikrųjų VIEŠPATS žygiuoja pirma tavęs!“ Barakas su dešimčia tūkstančių vyrų metėsi pulti nuo Taboro kalno, ¹⁵ o VIEŠPATS Barako klaiku apstulbino Siserą, visus jo kovos vežimus ir visą jo kariuomenę. Sisera, iššokęs iš savo kovos vežimo, pabėgo pėsčiomis. ¹⁶ Tuo tarpu Barakas vijosi jo kovos vežimus ir kariuomenę iki pat Harošet-haGojimų. Visa Siseros kariuomenė krito nuo kalavijo. Nė vienas neišliko.

^17 [i7]O Sisera buvo pabėgęs pėsčiomis į kenito Heberio žmonos Jaelės palapinę, nes tarp Hazoro karaliaus Jabino ir kenito Heberio klano buvo taika. ¹⁸ Jaelė, išėjusi Siseros pasitikti, jam tarė: „Užeik, viešpatie, užeik pas mane! Nebijok!“ Taigi jis įėjo pas ją į palapinę, ir ji užklojo jį kilimu. ¹⁹ „Prašyčiau duoti man vandens atsigerti, nes esu ištroškęs“, – tarė jai. Atidariusi pienmaišį, ji davė jam atsigerti ir vėl jį užklojo. ²⁰ Jis jai tarė: „Stovėk prie palapinės angos. Jei kas ateitų ir tave klaustų: 'Ar čia yra kas nors?' – sakyk: 'Nieko nėra!'“ ²¹ Bet Heberio žmona Jaelė pasiėmė palapinės kuolelį ir, pagriebusi į ranką plaktuką, tyliai prislinko prie jo ir perkalė kuolelį jam per smilkinį lig pat aslos. O jis gulėjo įmigęs iš nuovargio. Taip jis numirė.

²² Kaip tik tuo metu pasirodė, vydamasis Siserą, Barakas. Jaelė, išėjusi jo pasitikti, jam tarė: „Eik šen, parodysiu tau vyrą, kurio ieškai“. Jis įėjo su ja į vidų. Žiūri, Sisera guli negyvas su palapinės kuoleliu smilkinyje.

²³ Taigi tą dieną Dievas paklupdė Hazoro karalių Jabiną izraeliečių akivaizdoje. ²⁴ Vėliau izraeliečių ranka vis labiau ir labiau slėgė Kanaano karalių Jabiną, kol jie Jabiną, Kanaano karalių, sunaikino.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>