BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Siracido knygaSkyrius: 50

 Siracido knyga
  
Sir 50

Vyriausiasis kunigas Simonas

1 [i1]Didis tarp savo brolių savo tautos šlove

buvo kunigas Simonas, Johanano sūnus, –

jam gyvenant buvo atnaujinti Dievo Namai

ir jo dienomis buvo įtvirtinta Šventykla.

2 Jis padėjo pamatus aukštai dvigubai sienai,

aukštai atraminei Šventyklos aptvaro sienai.

3 Jo dienomis buvo iškasta vandens talpykla –

tvenkinys savo dydžiu lyg jūra.

4 Jis rūpinosi, kaip apsaugoti savo žmones nuo plėšikų,

ir įtvirtino savo miestą prieš apgulą.

5 Koks jis buvo didingas,

kai pažvelgdavo iš Padangtės,

kai išeidavo iš uždangos Namų!

6 Lyg aušrinė tarp debesų,

lyg mėnulio pilnatis iškilmių metu;

7 lyg saulė, šviečianti ant Aukščiausiojo Šventyklos,

lyg vaivorykštė, suspindinti padangių debesyse;

8 lyg rožės pirmienų dienomis,

lyg lelijos prie tekančio šaltinio,

tarsi Libano žaluma vasarą;

9 lyg ugnis ir smilkalai smilkytuve,

tarsi plakto aukso indas,

nusagstytas visokiais brangakmeniais;

10 lyg vešlus alyvmedis, pilnas vaisių,

ir lyg kiparisas, iškilęs virš debesų.

11 Kai jis užsivilkdavo savo garbingą apdarą

ir nešiodavo savo didingus drabužius,

kai pakildavo prie šventojo aukuro,

šventovės kiemui jis suteikdavo didingumo.

12 Kai imdavo atnašų dalis iš kunigų rankų,

stovėdamas prie aukuro žaizdro,

apsuptas brolių kunigų lyg vainiku aplinkui,

jis būdavo tarsi jaunas Libano kedras

palmių kamienų draugėje.

13 Visi Aarono sūnūs didingai

laikydavo rankose VIEŠPATIES atnašą

prieš visą Izraelio bendriją.

14 Kai būdavo atlikęs tarnybą prie aukurų

ir sutvarkęs aukos žaizdrą Aukščiausiajam – Visagaliui,

15 jis ištiesdavo ranką paimti taurės

ir atnašaudavo liejamąsias atnašas – vynuogių kraują.

Jis išliedavo jį prie aukuro papėdės,

malonų kvapą Aukščiausiajam – visų karaliui.

16 Tada Aarono sūnūs sušukdavo

ir pūsdavo kalto metalo trimitus,

kad prieš Aukščiausiąjį

galingai nuskambėtų šauksmai kaip priminimas.

17 Tada visi žmonės kartu skubiai puldavo kniūbsčia,

garbindami savo VIEŠPATĮ, Visagalį, Aukščiausiąjį.

18 Tada giesmininkai užtraukdavo šlovės giesmes,

ir virš minios aidėdavo malonios šlovės melodijos.

19 O visi VIEŠPATIES Aukščiausiojo žmonės džiūgaudavo,

melsdamiesi Gailestingajam,

kol vyriausiasis kunigas atlikdavo tarnybą prie aukuro,

atnašaudamas Dievui skirtą auką.

20 Tada Simonas, nulipęs žemyn, ištiesdavo rankas

virš visos izraeliečių bendrijos,

tardamas savo lūpomis VIEŠPATIES palaiminimą

ir pašlovindamas jo vardą.

21 Tada žmonės antrą sykį puldavo kniūbsčia

priimti palaiminimo iš Aukščiausiojo.

Paskatinimas

22 [i2]Nūn tad garbinkite visų Dievą,

kuris daro nuostabius darbus žemėje,

taurina mus nuo pat motinos įsčių

ir elgiasi su mumis gailestingai.

23 Tesuteikia jis mums širdies linksmumo,

ir tebūna ramybė mūsų dienomis Izraelyje

kaip senovėje.

24 Tepasilieka jo gerumas nuolat su mumis

ir teišgelbsti jis mus mūsų dienomis!

I. PABAIGA

Judo kaimynai

25 [i3]Dviejų tautų nemėgstu visa gyvastimi,

o trečioji nėra net tauta:[i4]

26 gyvenančios Seire, filistinų

ir gyvenančių Šecheme kvailųjų žmonių.

Baigiamasis autoriaus žodis

27 [i5]Išminties ir supratimo pamokas

šioje knygoje surašiau aš, Jėzus,

Siracho sūnaus Eleazaro sūnus iš Jeruzalės,

kuris išliejo savo širdies išmintį.

28 Laimingas žmogus, kuris jas apmąsto,

išmintingas bus, kas paims jas į širdį!

29 Juk kas laikysis, viskam turės jėgų,

nes pagarbi VIEŠPATIES baimė yra jų turinys.

  
Išnašos:
1Sir 50,1-50,21: Čia minimas Johanano sūnus buvo Simonas II, kuris buvo Vyriausiuoju kunigu 219-196 m. prieš Kristų ir padarė daug gerų reformų Šventykloje bei tautos gerovei. Autorius, būdamas Simono amžininkas, smulkiai aprašo jo asmenį ir Permaldavimo dienos liturgiją.
2Sir 50,22-50,24: Šlovė ir padėka duodama Dievui už jo nuostabius darbus, iš Dievo prašoma palaimos žmogui, kad patirtų ramybę, širdies džiaugsmą ir nuolatinį Aukščiausiojo gerumą. Hebrajiškasis tekstas šiek tiek skiriasi nuo graikiškojo: 23 Tesuteikia jums širdies džiaugsmo ir tebūna jis su jumis kaip ramybė; 24 tebūna jo gerumas Simonui ilgalaikis, tevykdo jam Fineho sandorą, tenebūna ji atšaukta nei jam, nei jo palikuonims...
3Sir 50,25-50,26: Autoriaus laikysena Seiro edomiečių, filistinų ir samariečių atžvilgiu suprastinta Senajame Testamente. Jame ne visad daromas skirtumas tarp apykantos nedorėliams ir neapykantos jų nedoriems darbams.
4Sir 50,25: ... trečioji nėra net tauta: Šechemo samariečiai. Šechemas buvo miestas Samarijoje.
5Sir 50,27-50,29: Šios eilutės apima knygos autoriaus parašą.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Siracido knygaSkyrius: 50