BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Siracido knygaSkyrius: 45

 Siracido knyga
  
Sir 45

Mozė

1 [i1]Iš Jokūbo VIEŠPATS leido kilti teisiam vyrui,

kuris rado malonės visų akyse

ir buvo brangus Dievui bei žmonėms, – Mozei.

Palaiminimu tebūna jo atminimas!

2 Dievas padarė jį garbe prilygstantį šventiesiems[i2]

ir stiprino jį klaiką keliančia jėga.

3 Mozės žodžiais jis darė ūmius stebuklus

ir aukštai iškėlė Mozę karalių akyse.

Per jį davė įsakymus savo tautai

ir apreiškė jam savo šlovę.

4 Už jo patikimumą ir kuklumą jį pašventino,

išsirinkdamas iš visos žmonijos.

5 Leido jam išgirsti savo balsą,

įvedė jį į tamsų debesį

ir veidas į veidą[i3] davė jam įsakymus –

gyvenimo ir supratimo įstatymą,

kad mokytų Jokūbą Sandoros

ir Izraelį jo įsakų.

Aaronas

6 [i4]Jis išaukštino ir Aaroną,

šventą vyrą kaip Mozė,

jo brolį iš Levio giminės.

7 [i6]Su juo sudarė amžiną sandorą

ir suteikė jam savo tautos kunigystę.

Apdovanojo jį didingumu

ir apgaubė didybės dvelkimu.

8 Aprengė jį prabangiu puošnumu,

papuošė garbingais drabužiais –

kelnėmis, tunika ir skraiste.

9 Jos apvadą apkabinėjo granatmečio obuoliais

bei daugybe auksinių varpelių,

kad skambėtų jam einant,

garsiai aidėdami Šventykloje

kaip priminimas jo tautai.

10 Davė jam ir šventuosius apdarus

iš aukso, mėlyno ir tamsiai raudono purpuro, –

meistriškai išsiuvinėtus;

nuosprendžio krūtinės dėklą, efodą ir juostą

11 iš raudonų siūlų, – audėjo dirbinius.

Davė jam brangakmenių, įraižytų kaip antspaudų žiedai,

įrėmintų aukso rėmeliais, – auksakalio dirbinį, –

kad įraižytomis raidėmis būtų paminėta

kiekviena Izraelio giminė.

12 Įdėjo auksinę diademą į jo turbaną –

juostelę, įraižytą kaip antspaudo žiedas,

su įrašu: „Šventas“ –

garbės ženklą, nuostabų dirbinį,

malonų reginį akims, tobulą pasigrožėti!

13 Tokių gražių dalykų prieš jį nebuvo;

joks pašalietis jų nevilkėjo,

bet vien tik jo sūnūs ir palikuonys visais laikais.

14 Jo javų atnaša yra deginama,

kaip nustatyta auka, kasdien du sykius.

15 Mozė jį pašventino, patepdamas šventuoju aliejumi,

kad būtų amžina Sandora su juo ir jo palikuonimis, –

taip amžina, kaip amžinas dangus, –

jie tarnautų VIEŠPAČIUI ir būtų kunigais,

laimintų jo vardu jo tautą.

16 {Dievas} išrinko jį iš visų gyvųjų, kad atnašautų

deginamąsias aukas ir rinktines atnašas VIEŠPAČIUI,

kad degintų atminimui malonaus kvapo atnašas

ir atliktų permaldavimą už Izraelio tautą.

17 {Dievas} patikėjo jam savo įsakymus

su galia įsakyti ir teisti, –

pamokyti jo įsakų Jokūbą

ir apeigų Izraelio palikuonis.

18 Išsišokėliai susimokė prieš jį dykumoje,

jam pavydėdami, –

Datanas ir Abiramas bei jų sekėjai

ir iš pykčio įniršęs Koraho sambūris.

19 Bet VIEŠPATS pamatė ir supyko, –

sunaikino juos savo degančiu pykčiu.

Jis padarė jiems nuostabių darbų,

prarydamas juos ugnies liepsnomis.

20 Jis padaugino Aarono šlovę

ir suteikė jam paveldą;

jam paskyrė šventąsias atnašas

su Artumo duona, kaip jo dalį.

21 Juk jie valgo iš VIEŠPATIES aukų,

kurias jis suteikė jam ir jo palikuonims.

22 Betgi tautos žemėje paveldo jis neturi, –

dalies tarp žmonių neturi, –

nes pats VIEŠPATS yra jo dalis ir paveldas.

Finehas

23 Finehas, Eleazaro sūnus, yra trečias šlove

dėl savo uolumo gyventi pagarbia VIEŠPATIES baime

ir ištverme, žmonėms nuo jo nusigręžus.

Savo kilnios širdies padrąsintas,

jis atliko permaldavimą už Izraelio tautą.

24 Užtat draugystės sandora buvo su juo sudaryta,

kad jis būtų šventovės ir jo tautos vadovas

ir kad jo palikuonys amžinai turėtų kunigystės garbę.

25 Kaip buvo sudaryta sandora su Dovydu,

Jesės sūnumi iš Judo giminės,

kad karaliaus paveldas eitų tik iš sūnaus jo sūnui,

lygiai taip Aarono paveldas yra vien tik jo palikuonims.

26 [i7]Nūn tad garbinkite VIEŠPATĮ,

jus šlove apvainikavusį!

Tesuteikia jums širdies išmintį

taip valdyti jo tautą teisumu,

kad jų gerovė neišblėstų

ir kad jų šlovė išliktų per kartų kartas.

  
Išnašos:
1Sir 45,1-45,5: Mozė parodė Dievo galybę per stebuklus, Dievo valią per įsakymų ir Sandoros paskelbimą ir Dievo gailestingumą per savo nuoširdžią, ištikimą ir kuklią atvirybę visagaliam Istorijos Viešpačiui. Būdamas tobula senosios Sandoros išraiška, Mozė buvo ir Kristaus, naujosios Sandoros Pranašo ir Įstatymų leidėjo, šešėlis. Žr. Įst 18,15.
2Sir 45,2: ... prilygstantį šventiesiems: angelams. Mozė iš tikrųjų buvo Dievo atstovas derybose su faraonu. Dievas patikėjo savo garbę.
3Sir 45,5: ... veidas į veidą: apie Dievo artimumą su Moze – Artumą, žr.Iš 33,11; Sk 12,8. Apaštalas Paulius apie tai užsimena. Žr. 1 Kor 13,12.
4Sir 45,6-45,21: Siracidas išreiškia savo pagarbą senosios Sandoros kunigystei.
6Sir 45,7: Aarono kunigystės vietą užėmė Kristaus kunigystė. Žr. Žyd 7,18-28.
7Sir 45,26: Siracido kreipinys į savo meto Aarono palikuonis. Hebrajiškasis tekstas yra skirtingas: Nūn garbinkite gerąjį VIEŠPATĮ, kuris vainikuoja jus šlove! Tesuteikia jums širdies išmintį, kad jūsų geri darbai ir garbingi žygdarbiai nebūtų užmiršti per kartų kartas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Siracido knygaSkyrius: 45