¹ Šių dalykų nesigėdyk,

kad nenusidėtumei, norėdamas išvengti gėdos:

² Aukščiausiojo Įstatymo bei jo įsakų,

nuosprendžio, išteisinančio bedievį;

³ atsiskaityti su bendrininku ar pakeleiviais

ir pasidalyti bičiulių paveldo;

⁴ svarstyklių ir svarsčių tikslumo,

ar įsigyti daug, ar mažai dalykų;

⁵ dėrėtis su pardavėju dėl kainos

ar dažnai vaikus drausminti rykšte,

ar tingų vergą kruvinai nuplakti;

⁶ antspaudo, kad laikytum namie neprotingą žmoną,

ir rakto, kur yra daug rankų;

⁷ suskaičiuoti kiekvieną indėlį

ir užrašyti visa, kas duota ir gauta,

⁸ sudrausti nemokšas bei kvailuosius

ar senius, nusikaltusius ištvirkavimu.

Tada būsi tikrai taurus,

ir visi laikys tave santūriu.

Duktė kelia tėvui rūpestį

⁹ Duktė yra lobis, kuris verčia tėvą budėti,

rūpestis dėl jos neleidžia jam užmigti.

Kol jauna, baisu, kad ji neištekės,

o jai ištekėjus, ima baimė, kad ji bus nemylima.

¹⁰ Kol ji dar mergelė, gąsdina mintis,

kad gali būti suviliota

ir tapti nėščia savo tėvo namuose;

o jai turint vyrą, baisu,

kad nebus ištikima,

ir, nors jau ištekėjusi, neramu,

kad ji bus bevaisė.

¹¹ Mano sūnau, griežtai saugok savo dukterį,

kad nepadarytų tavęs pajuoka tavo priešams,

priežodžiu mieste bei tautos sueigoje

ir neužtrauktų tau gėdos miesto vartuose.

Žiūrėk, kad nebūtų pinučių jos kambaryje

nei vietos, iš kurios matytųsi priėjimas prie namų.

¹² Neleisk jai puikautis savo grožiu prieš jokį vyrą

ir leisti laiką tarp ištekėjusių moterų.

¹³ Juk kaip iš drabužių išlenda kandys,

taip iš moters išeina jos nedorumas.

¹⁴ Geriau nedraugiškas vyras negu draugiška moteris,

bet geriau sąžininga duktė negu begėdis sūnus.

Dievo darbai Kūrinijoje

¹⁵ Nūn prisiminsiu VIEŠPATIES darbus

ir apsakysiu, ką esu matęs.

Žodžiu VIEŠPATIES darbai^[i1] atsirado;

visi kūriniai vykdo jo valią.

¹⁶ Kaip saulė savo šviesa žvelgia žemyn į visa,

taip VIEŠPATIES šlovė pripildo jo darbus.

¹⁷ VIEŠPATS nėra leidęsis net šventiesiems^[i2]

apsakyti visus jo nuostabius darbus,

nors VIEŠPATS Visagalis yra davęs savo galybėms

jėgų ištverti jo garbėje.

^18 [i3]Jis ištiria bedugnę ir žmogaus širdį,

supranta jų gelmių paslaptis.

Juk Aukščiausiasis žino visa, kas gali būti žinoma;

jis mato visus dalykus, kurie turi įvykti.

¹⁹ Jis atskleidžia, kas yra buvę ir kas dar įvyks,

apreiškia paslėptų dalykų pėdsakus.

²⁰ Jokios įžvalgos jam netrūksta,

niekas nuo jo nepasislepia.

²¹ Jis tvarko galingus savo išminties darbus;

nuo amžinybės jis yra vienas ir tas pats.

Nieko nepridėta, nieko neatimta;

patarėjo jam nereikia!

²² Kokie gražūs yra visi jo darbai,

žavūs pasižiūrėti ir džiugūs regėti!

²³ Visa tai gyvena ir lieka amžinai;

kūriniai yra išlaikomi, kad atliktų savo paskirtį.

²⁴ Visi jie ateina po du,

vienas tinkantis kitam;

nė vieno iš jų nepadarė be reikalo.

²⁵ Kiekvienas pasikeičia savo ypatingu geru su kitu.

Kas galėtų prisižiūrėti ligi valiai jo garbės?

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>