Rašto žinovas 1 Koks nepaprastas yra žmogus, kuris atsideda tyrinėti Aukščiausiojo Įstatymą! Jis ištiria visų protėvių išmintį ir užsiima pranašystėmis; 2 jis brangina garsiųjų žmonių posakius ir skverbiasi į palyginimų gelmes; 3 jis tyrinėja paslėptą patarlių prasmę ir užsibūna su palyginimų mįslėmis. 4 [i1]Jo paslaugomis naudojasi didžiūnai, jis dalyvauja valdovo sueigoje. Jis keliauja po svetimas šalis, kad patirtų, kas gera ir pikta kitur. 5 Jis mėgsta anksti keltis, norėdamas ieškoti VIEŠPATIES, savo Kūrėjo, ir melstis Aukščiausiajam. Jis garsiai meldžiasi, prašydamas atleisti jam nuodėmes. 6 Tada, jeigu VIEŠPATS – Visagalis – nori, jis bus pripildytas supratimo dvasios, – bers savo išminties žodžius ir šlovins VIEŠPATĮ malda. 7 VIEŠPATS parodys kelią, ką patarti ir ką žinoti, mąstant apie Dievo paslaptis. 8 Užtat jis skelbs išmintį to, ką yra išmokęs, ir didžiuosis VIEŠPATIES Sandoros įstatymu. 9 Daugelis girs jo supratimą, niekad jis nebus užmirštas. Neišblės jo atminimas, – per kartų kartas bus gyvas jo vardas. 10 Tautos kalbės apie jo išmintį ir bendrija skelbs jam pagyrimus, 11 Kol gyvena, jis yra vienas iš tūkstančio, o kai miršta, jis palieka gerą vardą. Kvietimas šlovinti Kūrėją 12 [i2]Širdyje turiu daugiau ką pasakyti, esu taip pilnas, kaip mėnulis pilnaties metu. 13 Klausykitės manęs, mano ištikimieji vaikai, ir išskleiskite vainiklapius lyg rožė, pasodinta prie tekančio vandens. 14 Skleiskite savo malonų smilkalų kvapą, pražyskite tarsi lelija. Teikite kvapą ir giedokite šlovės giesmę, garbinkite VIEŠPATĮ už visus jo darbus. 15 Skelbkite jo vardo didingumą ir, jį šlovindami, dėkokite giesme, arfa ir visais styginiais instrumentais! Skelbdami giedokite džiaugsmingai: 16 „Kokie nuostabūs visi VIEŠPATIES darbai! Ką tik jis įsako, įvyksta skirtu laiku. Nereikia tad klausti: 'Kas tai?' ar 'Kodėl tai?' – nes atėjus laikui į tokius klausimus bus atsakyta. 17 [i3]Jo žodžiu susikaupė jūra tartum pylimas ir jo įsakymu buvo padarytos vandens saugyklos. 18 Užtenka jam įsakyti, ir vykdoma jo valia, niekas negali apriboti jo galios išgelbėti. 19 Prieš jį atsiskleidžia visi žmonijos darbai, niekas negali būti paslėpta nuo jo akių. 20 Jo žvilgsnis apima visa nuo amžių pradžios iki galo, nieko nėra, kas būtų jam netikėta. 21 Nėra tad reikalo klausti: 'Kas tai?' ar 'Kodėl tai?' – nes visa, kas sukurta, turi savo paskirtį. 22 Jo palaiminimas užtvindo išdžiūvusią žemę lyg Nilas, kaip Eufratas pagirdo žemės paviršių. 23 Vėlgi, jo pyktis išvaro ištisas tautas, kaip kad vešlią lygumą pavertė druskinga dykuma. 24 Doriesiems jo keliai yra lygūs, nedorėliams jie pilni akmenų. 25 Iš pat pradžių gera buvo sukurta geriesiems, bet nedoriesiems – gera ir pikta. 26 Būtiniausi žmogaus gyvasčiai yra vanduo ir ugnis, geležis ir druska, kviečių miltai, pienas ir medus, vynuogių kraujas, aliejus ir drabužis. 27 Geriems žmonėms visi šie yra geri dalykai, bet nusidėjėliams jie pasidaro blogi. 28 Būna vėtrų, skirtų nubausti, kurios savo šėlimu gali perkelti kalnus. Atėjus atsiteisimo dienai, jos parodys savo jėgą ir numalšins savo Kūrėjo pyktį. 29 Ugnis ir kruša, badas ir maras – ir šie visi buvo sukurti bausmei. 30 Plėšrūs žvėrys, skorpionai ir gyvatės, keršijantis kalavijas nedorėliams sunaikinti – visi šie buvo sukurti duodant paskirtį, ir yra laikomi jo svirne skirtam laikui. 31 Jam įsakius, jie džiūgauja, visados pasiruošę jam tarnauti žemėje; atėjus laikui, jie paklus jo žodžiui“. 32 Užtat iš pat pradžių buvau tuo įsitikinęs, išmąstęs ir palieku užrašęs: 33 „Visi VIEŠPATIES darbai yra geri“, – nes jis pasirūpina kiekvienu reikalu jam skirtu laiku. 34 Nėra tad reikalo sakyti: „Tai yra blogiau kaip anas“, – visa įrodo savo vertę skirtu laiku. 35 Nūn tad skelbk šlovės giesmę visa širdimi ir balsu, garbink VIEŠPATIES vardą! |