¹ Kurie keršija, patirs VIEŠPATIES kerštą,

nes jis atsimena tiksliai jų nuodėmes.

² Atleisk savo artimui už padarytą skriaudą,

tuomet, kai melsies, nuodėmės bus tau atleistos.

³ Argi galėtų žmogus puoselėti pyktį ant artimo

ir laukti iš VIEŠPATIES išgydymo?

⁴ Argi atsisakytų žmogus atleisti į save panašiam,

tačiau ieškotų savo nuodėmių atleidimo?

⁵ Jei žmogus, būdamas tik trapus, puoselės pyktį,

kas atleis jam nuodėmes?

⁶ Atsimink savo paskutines dienas, atmesk nesantaiką;

atsimink mirtį bei supuvimą

ir būk ištikimas jo įsakymams!

⁷ Atsimink įsakymus ir neširsk ant artimo;

atsimink Aukščiausiojo Sandorą ir atleisk kaltę!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>