Dievo galybė ir gailestingumas 1 [i1]Amžinasis sukūrė visą pasaulį; 2 vien VIEŠPATS yra teisus, {nėra kito, išskyrus jį. 3 Mažuoju savo rankos pirštu jis valdo pasaulį, visa jam paklūsta, nes savo galybe jis yra karalius visų, atskiriantis, kas šventa, nuo nešventa.} 4 Ką jis yra leidęs apsakyti jo darbus, ir kas gali ištirti jo didžius veiksmus? 5 Kas gali išmatuoti jo didingą galybę ar nupasakoti jo gailestingumo darbus? 6 Neįmanoma žmogui nei juos sumažinti, nei padidinti, VIEŠPATIES stebuklų neįmanoma permanyti. 7 Žmogus baigdamas vos tik pradeda ir sustodamas vis dar yra suglumęs. 8 Kas yra žmogus ir ko jis vertas? Gera ir pikta jis apima, kas tai? 9 Žmogaus gyvenimo dienų skaičius yra didžiulis, jei jis šimtą metų pasiekia. 10 Kaip jūros vandens lašas, kaip smėlio grūdelis, tokie yra tie keleri metai prieš amžinybės dienas. 11 Užtat VIEŠPATS yra kantrus su žmonėmis ir apipila juos savo gailestingumu. 12 Jis mato ir žino, kad jų mirtis skausminga, užtat juo labiau jiems ir atleidžia. 13 Žmogus gali būti gailestingas savo artimui, bet VIEŠPATIES gailestingumas – visiems žmonėms. Juos pabara, auklėja, pamoko ir susigrąžina, kaip piemuo savo kaimenę. 14 Gailestingas tiems, kurie nusilenkia jo drausmei ir uoliai vykdo jo įsakus. Reikia protingai elgtis 15 [i2]Mano vaike, neatmiešk savo gerų darbų priekaištu ir negadink savo dovanos piktais žodžiais. 16 Argi nesumažina rasa deginančios kaitros? Taip ir žodis geriau už dovaną. 17 Argi iš tikrųjų žodis pranoksta dovaną? Geras žmogus ir viena, ir kita duoda. 18 Tik kvailas žmogus priekaištauja prieš duodamas; šykštaus davėjo dovana nuliūdina laukiančias akis. 19 Prieš kalbėdamas pasimokyk; prieš ligą rūpinkis sveikata. 20 Ištirk save anksčiau, negu būsi teisiamas, ir aplankymo metu rasi atleidimą.[i3] 21 Nusižemink anksčiau, negu susergi, o kai esi nusidėjęs, daryk atgailą. 22 [i4]enekliudo tau niekas nedelsiant vykdyti įžadą, nelauk iki mirties, kad būtum nuo jo atleistas. 23 Prieš darydamas įžadą, pergalvok jį; nebūk žmogumi, kuris bando VIEŠPATĮ. 24 Pagalvok apie jo pyktį mirties valandą ir atlygio metą, kai jis nugręš savo veidą. 25 Kai visko apstu, atsimink alkio metą, o turtingą dieną pagalvok apie neturtą ir skurdą. 26 Nuo ryto iki vakaro oras keičiasi; visa greitai praskuba pro VIEŠPATĮ. 27 Išmintingas žmogus yra visados atsargus; kai visur pilna nuodėmės, jis vengia pikta. 28 [i5]Mokytas žmogus turėtų mokyti išminties; kas jos įgyja, turėtų skelbti jos šlovę. 29 Galį protingai kalbėti turi parodyti savo išmintį, rūpestingai skleisdami tinkamas patarles. Savitvarda 30 Nesek paskui savo geismus, tvardyk savo geidulius. 31 Jeigu leidi sau patenkinti užgaidas, jos padarys tave pajuoka tavo priešams. 32 Neūžauk tenkindamas akimirkos geismą, nes dvigubai sunkus[i6] bus neturtas. 33 Netapk elgeta, puotaudamas svetimais pinigais, kai neturi nieko piniginėje. | 
