BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 03 28 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Siracido knygaSkyrius: 14

 Siracido knyga
  
Sir 14

1 Laimingas žmogus, kuris nenusikalsta lūpomis,

kuriam nereikia jausti širdgėlos dėl nuodėmių.

2 Laimingas žmogus, kurio sąžinė nesmerkia,

kuris nėra praradęs vilties.

Pavydas ir gobšumas

3 [i1]Turtai neneša nieko gero siauraširdžiam žmogui;

kokia nauda iš aukso šykštuoliui?

4 Ko pats atsisako, jis kitiems krauna, –

jo gėrybėmis svetimi prabangiai ūžaus.

5 Kam bus dosnus tas žmogus, kuris yra šykštus sau

ir nesinaudoja savo paties turtais?

6 Nėra šykštesnio žmogaus už šykštų sau pačiam, –

jį nubaudžia jojo šykštumas.

7 Jei kada jis būna dosnus, tai įvyksta per klaidą, –

galų gale jis parodo savo gobšumą.

8 Šykštuolis yra nedoras žmogus:

nusigręžia nuo artimo ir nesirūpina savimi.

9 Šykštuolio akys nėra patenkintos jo dalimi,

gobšus neteisingumas sustingdo jam širdį.

10 Nors šykštuolio akys godžiai žiūri į duoną,

bet ant savo stalo jis deda supelėjusią.

11 Mano vaike, jeigu turi iš ko, vaišinkis

ir aukok vertingas atnašas VIEŠPAČIUI.

12 Atsimink, kad mirtis nelūkuriuoja, –

tau nebuvo parodyta Hado sutartis.

13 Daryk gera draugams, kol dar gyvas,

ištiesk ranką ir dalykis dosniai tuo, ką turi.

14 Neatsakyk sau šios dienos gėrybių;

neleisk praeiti pro šalį savo rinktinei daliai.

15 Argi nepaliksi turtų kitiems

ir savo triūso vaisių padalyti kaulelių metimu?

16 Duok, imk ir būk sau vaišingas,

nes Hade žmogus negali džiaugsmo ieškoti.

17 Visi gyvūnai sensta kaip drabužis,

nes saisto amžinas įsakas: visi turi mirti.

18 Kaip lapai, sprogstantys ant žalio medžio, –

vienam nukrintant, kitas išsprogsta, –

taip kūno ir kraujo kartos, –

vienai išmirštant, kita užgimsta.

19 Visi žmogaus darbai sudūlėja,

ir tas, kuris juos padarė, su jais nebūtin nueina.

D. IŠMINTIES IEŠKOJIMAS IR PALAIMA

Išminčiaus laimė

20 [i2]Laimingas žmogus, kuris mąsto apie Išmintį

ir protingai samprotauja:

21 kuris svarsto jos kelius savo širdyje

ir gilinasi į jos paslaptis,

22 vydamasis ją kaip žvalgas

ir tykodamas jos prie jos tarpdurių;

23 kuris žiūri į ją pro jos langus

ir klausosi prie jos durų;

24 kuris apsigyvena arti jos namų

ir įkala savo palapinės kuolelį jos pasieny;

25 kuris statosi palapinę šalia jos

ir gyvena kaip jos mielas kaimynas;

26 kuris pasidaro lizdą jos lapijoje

ir nakvoja jos šakose;

27 kuris randa pastogę nuo kaitros jos ūksmėje

ir jos garbėje randa sau namus.

  
Išnašos:
1Sir 14,3-14,16: Šykštuolis net sau nieko gera nepadaro (3-10 eilutės); turtas turi būti išmintingai panaudotas šiapus kapo – gyvenime, nes mirštant jį reikia palikti (11-16 eilutės). Evangelijos šviesoje dosnumas turi aukštesnį motyvą ir atlyginimo pažadą, negu Senojo Testamento autorius galėjo remtis. Žr. Mt 6,19-34; Lk 12,32-34.
2Sir 14,20-15,10: Išminčius palieka savo mokymą apie poelgius visuomenėje ir imasi svarstyti apie asmeninę žmogaus atsakomybę. Laimės reikia siekti ieškant išminties ir ją įgyvendinant (14,20-15,5). Laimė ir pagarba lydi ne nusidėjėlį, bet žmogų, kuris pagarbiai bijo Dievo ir laikosi jo Įstatymo (6-10 eilutės).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Siracido knygaSkyrius: 14