BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 01 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Raudų knygaSkyrius: 4

 Raudų knyga
  
 D. JERUZALĖS GRIUVĖSIAI
  
 Ketvirtoji rauda
  
Rd 4

1Alef  [i1]Kaip nublanko auksas,[i2]

kaip pakitėjo aukso grynuolis!

Kaip išmėtyti guli šventieji akmenys[i3]

kiekviename gatvės kampe!

2Bet  Brangieji Ziono vaikai,

kadaise vertingi kaip grynas auksas,

kaip jie nūn laikomi moliniais indais,

puodžiaus rankų darbu!

3Gimel  Net šakalai duoda tešmenį

žįsti savo jaunikliams,

bet dukra mano tautos tapo žiauri,

panaši į dykumos stručius.[i4]

4Dalet  Kūdikio liežuvis limpa

jam prie gomurio nuo troškulio;

maži vaikai prašo duonos,

bet niekas nė kąsnelio jiems neduoda.

5He  Lepintieji skanėstais

guli išbadėję gatvėse;

išaugintieji purpuro drabužiuose

laikosi prie šiukšlyno.

6Vau  Kaltė dukters mano tautos buvo didesnė

už Sodomos nuodėmę.

O ji buvo sugriauta vienu akimirksniu,

nepakėlus prieš ją rankos.

7Zajin  Jos nazirai buvo tyresni už sniegą,

baltesni už pieną;

jų kūnai rausvesni už koralą,

kaip safyro spalvos.

8Het  Nūnai jų veidas juodesnis už suodžius,

gatvėse jų nebeatpažinsi.

Jų oda, dengianti kaulus, susiraukšlėjusi,

išdžiūvusi kaip medis.

9Tet  Geriau žūti nuo kalavijo,

negu nuo bado.

Išsenka jų gyvastis, tarsi sužeistųjų,

stokojant laukų derliaus.

10Jod  Geraširdės moterys pačios išvirė

savo vaikus, –

jie tapo joms maistu,

kai duktė mano tautos buvo sunaikinta.

11Kaf  VIEŠPATS išsėmė visą savo pyktį,

išliejo visą degantį įniršį

ir Zione užkūrė ugnį,

surijusią jo pamatus.

12Lamed  Niekad netikėjo nei žemės karaliai,

nei kas nors iš pasaulio gyventojų,

kad engėjas ar priešas įsiveržtų

pro Jeruzalės vartus.

13Mem  [i5]Už nuodėmes jos pranašų

ir už kaltes jos kunigų,

išliejusių joje

teisiųjų kraują.

14Nun  Aklai jie klajojo po gatves,

taip susitepę krauju,

kad žmonės negalėjo paliesti

net jų drabužių.

15Samech „Eikit šalin! Nešvarieji! – jiems žmonės šaukė. –

Šalin! Šalin! Nelieskite!“

Todėl jie tapo bėgliai ir klajokliai,

nes tautose buvo sakoma: „Čia jie daugiau nebegyvens!“

16Pe Pats VIEŠPATS juos išblaškė,

į juos daugiau neatsižvelgs.

Jie nerodė pagarbos kunigams

nei malonės seniūnams.

17'Ajin  Akis pražiūrėjome

laukdami pagalbos, bet tuščiai.

Laukte laukėme tautos,[i6]

kuri negalėjo mūsų išgelbėti.

18Zade  Mūsų žingsnius įkandin sekiojo,

nebegalėjome net savo gatvėmis eiti.

Artinosi mūsų galas.

Mūsų dienos buvo suskaitytos,

tikrai buvo atėjęs mums galas.

19Qof  Mūsų persekiotojai buvo greitesni

už padangių arus.

Jie vijosi mus per kalnus,

dykumoje tykojo mūsų.

20Reš  Mūsų gyvasties alsavimas,[i7] VIEŠPATIES pateptasis,

buvo pagautas jų spąstais,

o mes apie jį sakėme:

„Jo paunksnėje gyvensime tarp tautų“.

21Šin  Džiūgauk ir linksminkis, Edomo dukra,

gyvenanti Uzo šalyje![i8]

Bet ir tau teks taurė, –

pasigersi ir apsinuoginsi.

22Tav  Tavo kaltė, Ziono dukra, išpirkta,

tavęs tremtyje jis daugiau nebelaikys.

Bet už tavo kaltę, Edomo dukra, jis nubaus,

parodys tavo nuodėmes.

  
Išnašos:
1Rd 4,1-4,22: Apgulto Jeruzalės miesto vargai. Įkvėptasis autorius palygina buvusią laimę su dabartine nelaime ir dejuoja dėl baisaus sunaikinimo. Be to, primena šių baisių vargų priežastis, sukeltas pranašų, kunigų ir žmonių.
2Rd 4,1: Auksas ir šventieji akmenys yra Jeruzalės gyventojų įvaizdžiai.
3Rd 4,1: Auksas ir šventieji akmenys yra Jeruzalės gyventojų įvaizdžiai.
4Rd 4,3: ... žiauri,... panaši į ... stručius: Jeruzalė, ištikta nelaimės, nesirūpina savo vaikais. Žr. Job 39,14-19. Kadangi strutės deda kiaušinius dykumos smėlyje, buvo manoma, kad jos palieka juos likimo valiai.
5Rd 4,13-4,16: Kunigai ir netikri pranašai įteigė žmonėms, kad jie yra saugūs, taip patys tapdami jų nusikaltimų bendrais ir nešvarūs. Žr. Jer 2,8; 5,31; 6,13.
6Rd 4,17: Tauta Egiptas neįstengė duoti reikiamos pagalbos prieš Babiloniją.
7Rd 4,20: Mūsų gyvasties alsavimas: karalius Zedekijas. Po 598 m. kaldėjų invazijos (žr. 2 Kar 24,1-17) Jeruzalė būtų galėjusi gyventi taikoje su savo kaimynais, bet nesiliovė svajoti apie laisvę ir prisidėjo prie sąjungos prieš Babiloniją. Jeruzalės kaimynai drauge su Babilonija ją sunaikino 587 m. prieš Kristų.
8Rd 4,21: Uzo šalis: Jobo gimtasis kraštas Edomo ar arabų teritorijoje. Žr. Jer 25,20.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Raudų knygaSkyrius: 4