2Bet Viešpats sunaikino be gailesčio visas Jokūbo buveines. Įniršęs sulygino su žeme Judo dukters tvirtoves. Parbloškė žemėn sugėdintą karalystę ir jos didžiūnus. 10Jod Ziono dukters seniūnai sėdi tylėdami ant žemės. Dulkėmis pasibarstė sau galvą[i6] ir apsijuosė ašutine. Jeruzalės mergaitės galvą žemyn nuleido. 11Kaf Nuo ašarų aptemo man akys, esu baisiai sukrėstas. Širdis[i7] man plyšta dėl mano tautos dukters sunaikinimo. Vaikai ir kūdikiai alpsta miesto aikštėse. 12Lamed Savo motinų jie nesiliauja klausti: „Kur grūdai ir vynas?“ – kai jie alpsta kaip sužeistieji miesto gatvėse, kai iškvepia gyvastį savo motinų rankose. 13Mem Ką galiu tau pasakyti, su kuo tave palyginti, dukra Jeruzale? Su kuo galiu tave lyginti, kad galėčiau tave paguosti, mergele Ziono dukra? Platūs kaip jūra tavo griuvėsiai: Kas gali tave išgydyti? 14Nun Tavo pranašų tau skelbti regėjimai buvo tušti ir apgaulingi. Jie neatskleidė tavo kaltės, idant sugrąžintų tau palaimą. Jie regėjo dėl tavęs ištarmes, tuščias ir klaidinančias. 18Zade Šaukis širdimi Viešpaties, dejuok, Ziono dukra! Liek ašaras upeliais dieną ir naktį. Neleisk sau atsikvėpti nei akims ilsėtis! 19Qof Atsikelk, šaukis naktį kiekvienos sargybos pradžioje! Išliek savo širdį kaip vandenį Viešpaties akivaizdoje! Pakelk į jį rankas dėl gyvasties savo vaikų, {mirštančių iš bado kiekvienos gatvės kertėj}. | 
