^1 [i1]Chorvedžiui.

Dovydo psalmė

I

² Laimingas, kas rūpinasi vargšais,

nelaimės dieną jį VIEŠPATS gelbės.

³ VIEŠPATS jį saugos ir stiprins,

padarys jį laimingą žemėje

ir nepaliks jo priešų rankose.

⁴ VIEŠPATS padės jam ligos patale, –

išgydys ligonio negalias.

II

⁵ Kartą tariau: „VIEŠPATIE, pasigailėk manęs,

išgydyk mane, nors esu tau nusidėjęs.

⁶ Mano priešai piktai kalba apie mane:

'Kada pagaliau jis numirs ir jo vardas išnyks?'

⁷ Kas mane lanko, nėra nuoširdus, –

jo širdis sklidina kėslų,

išėjęs laukan, apie juos kalba.

⁸ Kurie manęs nekenčia, tarp savęs šnibždasi,

linkėdami man to, kas blogiausia:

⁹ 'Mirtina liga yra jį apėmusi'

ir: 'Šitaip paguldytas, daugiau nebekels'.

^10 [i2]Net mano geriausias bičiulis – tas,

kuris dalijosi su manimi duona,

taikėsi man įspirti.

III

¹¹ Betgi tu, VIEŠPATIE, pasigailėk manęs,

pakelk mane, kad jiems atmokėčiau“.

¹² Tada žinosiu, kad tu man malonus,

kai mano priešas prieš mane nelaimės.

¹³ Tu padėsi man, nes darau tai, kas dora,

ir laikysi mane amžinai savo Artume.

^14 [i3]Tebūna pagarbintas VIEŠPATS, Izraelio Dievas,

nuo amžių per amžius! Amen! Amen!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>