^1 [i1]Dovydo.

I

{'a} Į tave, VIEŠPATIE, keliu širdį.

²{b}  O, mano Dieve, tavimi pasitikiu.

Neleisk man būti sugėdintam,

neleisk mano priešams džiūgauti.

³{g}  Juk nė vienas nenueina niekais,

kas tavimi pasitiki;

nueina niekais neištikimieji – lengvabūdžiai.

⁴{d}  Parodyk man savo kelius, VIEŠPATIE,

mokyk mane savo takų.

⁵{h}  Vesk mane savo tiesa ir mokyk mane,

nes esi Dievas, mano Gelbėtojas.

{v} Tavimi visados pasitikiu.

⁶{z}  VIEŠPATIE, neužmiršk savo gailestingumo

ir ištikimos meilės, –

jie taip seni kaip laikas.

⁷{h}  Mano jaunystės nuodėmes ir kaltes užmiršk, –

savo ištikima meile dėl savo gerumo

atsimink mane, VIEŠPATIE!

II

⁸{t}  Teisus ir geras yra VIEŠPATS,

todėl jis moko klystančius kelio.

⁹{j}  Jis veda kukliuosius teisingu taku

ir moko juos savo kelio.

¹⁰{k}  Visi VIEŠPATIES takai yra

ištikima meilė ir tiesa visiems,

kurie laikosi jo Sandoros ir paklūsta jo įsakams.

¹¹{l}  Dėl savo vardo, VIEŠPATIE,

atleisk mano kaltę, nors ji ir didžiulė.

¹²{m}  Kas tik pagarbiai VIEŠPATIES bijo,

sužino iš jo taką, kuriuo eiti turėtų.

¹³{n}  Jis pats gyvens laimingai,

ir jo vaikai paveldės žemę.

¹⁴{s}  VIEŠPATS yra pagarbiai jo bijančiųjų draugas

ir patvirtina jiems savo Sandorą.

¹⁵{'a}  Mano akys visad atkreiptos į VIEŠPATĮ,

nes jis ištrauks mano kojas iš pinklių.

III

{p} ¹⁶ Atsigręžk į mane ir būk man gailestingas,

nes aš esu vienišas ir nuskurdęs.

¹⁷{z}  Palengvink man širdies rūpesčius

ir išgelbėk mane iš mano vargų.

¹⁸{q}  Pažvelk į mano skurdą ir kančią

ir atleisk visas mano nuodėmes.

¹⁹{r}  Pasižiūrėk, kiek daug mano priešų,

kaip baisiai jie manęs nekenčia.

²⁰{š}  Apsaugok mano gyvastį ir išgelbėk mane,

neleisk man nusivilti,

nes pas tave ieškau užuovėjos.

²¹{t}  Gerumas ir dorumas tepalaiko mane,

nes, VIEŠPATIE, tavimi pasitikiu.

^22 [i2]O Dieve, atpirk Izraelį iš visų jo vargų!

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>