A
I 2 Ai, mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai? Kodėl esi toks tolimas, – toli nuo mano maldos,[i2] nuo mano dejonės šauksmo. 3 Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai, ir naktį, bet ramybės nerandu. 4 Betgi tu esi Šventasis, – tavo sostas – Izraelio šlovės giesmės! 5 Tavimi mūsų protėviai rėmėsi, – jie pasitikėjo, ir tu juos gelbėjai. 6 Tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti, tavimi pasitikėjo ir nenusivylė. |