BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 08 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 22

 Psalmynas
  
 Kančios šauksmas ir šlovės giesmė
  
Ps 22

1 [i1]Chorvedžiui. Kaip „Briedė auštant“.

Dovydo psalmė.

A

I

2 Ai, mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?

Kodėl esi toks tolimas, – toli nuo mano maldos,[i2]

nuo mano dejonės šauksmo.

3 Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai,

ir naktį, bet ramybės nerandu.

4 Betgi tu esi Šventasis, –

tavo sostas – Izraelio šlovės giesmės!

5 Tavimi mūsų protėviai rėmėsi, –

jie pasitikėjo, ir tu juos gelbėjai.

6 Tavęs šaukėsi ir buvo išgelbėti,

tavimi pasitikėjo ir nenusivylė.

7 Bet aš kirminas, o ne žmogus, –

vienų išjuoktas, kitų paniekintas.

8 [i3]Visi, kas mane mato, iš manęs tyčiojasi

ir šaipydamiesi kraipo galvas.

9 „Pasitikėjo VIEŠPAČIU, tegelbsti jį, –

tegu išvaduoja, jei juo gėrisi!“

10 Vis dėlto tu išvedei mane iš įsčių,

saugojai mane prie motinos krūtinės.

11 Tavo rūpesčiui buvau patikėtas nuo gimimo,

nuo motinos įsčių tu buvai mano Dievas.

12 Nesitolink nuo manęs, nes man sunku

ir nėra kas man padėtų!

II

13 Mano priešai apstoja mane lyg jaučiai,

stiprūs Bašano jaučiai apgula mane;

14 atveria plačiai į mane savo žiotis

lyg plėšrūs ir riaumojantys liūtai.

15 Esu lyg ant žemės išlietas vanduo,

visi mano kaulai išnarstyti;

lyg vaškas mano širdis, ištirpusi krūtinėje.

16 Gerklė man išdžiūvusi lyg molio šukė,

mano liežuvis limpa prie gomurio;

tu guldai mane į mirties dulkes.

17 Juk mane šunys apgula iš visų pusių,

nedorėlių gauja mane apspinta;

jie drasko man rankas ir kojas;[i4]

18 galiu suskaičiuoti visus savo kaulus.

Mano priešai spokso į mane ir džiaugiasi,

19 [i5]dalijasi tarp savęs mano drabužius

ir dėl mano apdaro kaulelius meta.

III

20 Betgi tu, VIEŠPATIE, nesitolink nuo manęs!

Mano stiprybe, skubėk man padėti!

21 Gelbėk mane nuo kalavijo,

mano brangią gyvastį iš šuns letenų!

22 Trauk mane iš liūto nasrų!

Nuo tų buivolų ragų gelbėk mane!

B

I

23 [i6]Tada aš skelbsiu tavo garsą broliams ir seserims,

šlovinsiu tave jų sueigose.

24 Jūs, pagarbiai VIEŠPATIES bijantieji,

jį šlovinkite!

Jūs, visi Jokūbo palikuonys,

garbę jam duokite!

Jūs, visi Izraelio vaikai,

prieš jį drebėkite!

25 Juk jis nepaniekino,

jis neatmetė vargšo maldavimo,

jis nenusuko nuo jo savo veido, –

išgirdo, kai varguolis šaukėsi.

26 Iš tavęs kyla mano šlovės giesmė didžiojoje sueigoje;

Ką tau pažadėjau, vykdysiu tarp tavęs pagarbiai bijančiųjų.

27 Vargšai valgys, kiek norės, ir bus sotūs,

šlovins VIEŠPATĮ jo ieškantieji.

Teatsigauna jų širdis[i7] amžinai!

II

28 Visi žemės pakraščiai atsimins ir gręšis į VIEŠPATĮ,

visų tautų žmonės puls prieš jį kniūbsčia.

29 Juk VIEŠPATS yra Valdovas, –

jis viešpatauja tautoms.

30 Jam iš tikrųjų žemai lenksis visi,

kurie miega žemėje,

prieš jį lenksis visi,

kurie žengia į dulkes.

III

Ir aš jam gyvensiu.

31 Mano palikuonys jam tarnaus;

apie Viešpatį bus pasakojama būsimai kartai,

jo teisūs darbai skelbiami dar negimusiai tautai.

  
Išnašos:
1Ps 22,1-22,31: Ps 22 yra viena iš svarbiausių mesijinių psalmių. Pats Kristus kartojo jos pirmąją eilutę, o kelios kitos eilutės yra cituojamos ar bent užsimenama Naujajame Testamente – Kančios pasakojime. Šis jaudinantis dvasinės ir fizinės kančios aprašymas atspindi Jėzaus Kristaus kančią. Užtat visą psalmę įprasta sieti su Jėzumi Kristumi. Psalmininkas kalba Kristaus vardu pirmoje dalyje (A), aprašydamas Mesijo dvasinę bei fizinę kančią ir nepalaužiamą pasitikėjimą Tėvu, o antroje dalyje (B) aprašo Kristaus atpirkimo vaisius. Žr. Mt 27,32-46.
2Ps 22,2: ... toli nuo mano maldos: meldžiantis jam atrodo, jog Dievas yra per toli, kad galėtų išgirsti maldos žodžius.
3Ps 22,8-22,9: Žr. Mt 27,42.
4Ps 22,17: ... jie drasko man rankas ir kojas: senieji vertimai – Septuaginta ir Vulgata – verčia: ... jie pervėrė mano rankas ir kojas.
5Ps 22,19: Žr. Jn 19,24.
6Ps 22,23: Perėjimas nuo nuožmios kančios į didį Prisikėlusiojo džiaugsmą. 23-27 eilučių kalba remiasi papročiu, pagal kurį asmuo, atnašavęs padėkos auką Šventykloje, papasakodavo dalyviams apie gautą iš Dievo malonę ir pakviesdavo juos dalytis aukos vaišėmis.
7Ps 22,27: ... jų širdis: vargšų širdis, – šios eilutės žodžiai yra jiems skiriami.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 22