BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 04 26 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

PsalmynasSkyrius: 2

 Psalmynas
  
 Visuotinė Mesijo karalystė
  
Ps 2

I

1 [i1]Dėl ko niršta gentys,

kodėl tautos tuščiai maištauja?

2 Žemės karaliai ruošiasi mūšiui

ir valdovai išvien tariasi

prieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį:[i2]

3 [i3]„Nūn veržkimės iš jų jungo grandinių

ir nusikratykime jų pančių!“

II

4 Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi;

VIEŠPATS iš jų tyčiojas.

5 Paskui jis pratrūksta ant jų įniršęs,

sukeldamas klaiką savo pykčiu:

6 [i4]„Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Ziono –

savo šventojo kalno!“

III

7 Aš[i5] paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką:

VIEŠPATS man tarė: „Tu esi mano sūnus,

šiandien aš tave pagimdžiau.

8 Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis,

visus žemės pakraščius tavo nuosavybe.

9 Geležiniu skeptru gali joms kirsti,

kaip molinius indus į šukes daužyti“.

IV

10 Nūn tad, karaliai, supraskite;

žemės valdovai, būkite įspėti.

11 Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime,

drebėdami

12 reikškite pagarbą,[i6]

kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte,

nes jo pyktis ūmus.

Laimingi visi, kurie prie jo glaudžias!

  
Išnašos:
1Ps 2,1-2,12: Mesijinė psalmė, t. y. rodanti į Mesiją – Kristų. Psalmininkas vaizduoja tautų sukilimą prieš Dievą ir jo pateptąjį karalių (I), Dievo atsakymą (II), mesijinį įsaką (III) ir maištininkams duotą įspėjimą (IV).
2Ps 2,2: ... pateptąjį: hebrajiškai mašijah – iš čia žodis Mesijas, graikiškai christos – iš čia žodis Kristus. Karalius ir vyriausiuosius kunigus hebrajai įvesdavo į jų tarnybos pareigas, patepdami aliejumi. Žr. Ts 9,8; 1 Sam 9,16; 16,12-13; Kun 8,12; Sk 3,3.
3Ps 2,3: Kalba maištininkai.
4Ps 2,6: Kalba Dievas. ... Ziono – savo šventojo kalno: Dievo kalnas buvo Sinajus, kur Mozė susitiko su Dievu ir gavo iš jo Įstatymą (žr. Iš 3,1; 18,5; 24,12-18; Įst 33,2; 1 Kar 19,8). Saliamonui pastačius Šventyklą ant Ziono kalvos (žr. 2 Sam 5,7-9), ši kalva tapo ypatingu kalnu, ant kurio gyveno Dievas ir į kurį žmonės lipdavo jo pagarbinti (žr. Įst 12,2-3b). Ziono kalnas davė savo vardą visai Jeruzalei – mesijiniam miestui, į kurį susirinks visos tautos. Žr. Iz 2,1-3; 11,9; 24,23; 56,7; Jl 3,5; Zch 14,16-19; Apr 14,1; 21,1.
5Ps 2,7: 
6Ps 2,12: ... reikškite pagarbą: pažodžiui bučiuokite jam kojas.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

PsalmynasSkyrius: 2