|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Psalmynas | Skyrius: |  | 147 |  |
| | Psalmynas | | | | | | Dievo meilė ir galybė | | | | | Ps 147 | 15 Siunčia savo žodį žemei, ir ką jis įsako, greitai įvyksta. 16 Apkloja žemę sniegu lyg vilna, šalna apiberia lyg pelenais. 17 Meta žemėn krušos ledus kąsniais – kas gali pakelti jo siunčiamą šaltį? 18 Pasiunčia savo žodį ir juos sutirpdo – liepia vėjui pūsti, ir vanduo srovena. | | | | | Išnašos: | | 1 | Ps 147,1-147,20: Septuaginta ir Vulgata dalija šią psalmę į dvi: Ps 146 (1-11 eilutės) ir Ps 147 (12-20 eilutės). Psalmė šlovina Dievą, nes jis atkūrė ištremtą Izraelio tautą (I), rūpinasi nuskriaustaisiais (II) ir yra Ziono geradarys (III). | | 2 | Ps 147,8-147,9: Lygiai kaip dangiškasis Tėvas apvelka kalnus augmenija, kad žmonės ir gyvuliai turėtų peno, taip pat jis apvaizdžiai rūpinasi paukščiais, ypač varnomis, kurių įkyrų kranksėjimą poetas laiko šauksmu į Dievą prašant lesalo. Žr. Mt 6,26-30. | | 3 | Ps 147,10-147,11: Besaikis pasitikėjimas savo jėgomis dažnai išpuikina žmogų, – tuomet Dievui žmogaus gyvenime nebelieka vietos. Dievas mėgaujasi žmogumi, kuris pasitiki jo gerumu ir yra jam atviras. Žr. Ps 20,8; 33,16-19. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Psalmynas | Skyrius: | | 147 | |
|
|
|
|
