|
|
 |
|
|
BIBLIJOS SKAITYMAS RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998) | Pradžios knyga | Skyrius: |  | 3 |  |
| | Pradžios knyga | | | | | | Pasakojimas apie nupuolimą: pikto kilmė | | | | | Pr 3 | 17 O žmogui jis tarė: „Kadangi tu paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį buvau tau įsakęs: 'Nuo jo nevalgysi!' – tebūna už tai pasmerkta žemė, – triūsu maitinsies iš jos visas savo gyvenimo dienas. 18 Erškėčius ir usnis tau ji želdins, maitinsies laukų augalais. 19 Savo veido prakaitu valgysi duoną, kol sugrįši žemėn, nes iš jos buvai paimtas. Juk tu dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ | | | | | Išnašos: | | 1 | Pr 3,5: ... kaip Dievas, kuris žino, arba ... kaip dievai, kurie žino, nes žodis Elohim gali reikšti ir tikrąjį Dievą, ir pagonių dievus. | | 2 | Pr 3,8: Palestinoje prieš saulei leidžiantis ima pūsti nuo jūros gaivus vėjas. | | 3 | Pr 3,15: Jis kirs tau per galvą, o tu kirsi jam į kulną: kadangi šis įvardis nurodo į kolektyvinį daiktavardį – palikuonis, t. y. moters palikuonis daugiskaita – tikslesnis įkvėptojo autoriaus žodžių vertimas būtų: Jie kirs tau per galvą ... . Tačiau vėlesnė teologija čia matė kur kas daugiau negu priešiškumą tarp žalčių ir žmonių. Ilgainiui žaltys buvo suprastas kaip šėtonas (žr. Išm 2,24; Jn 8,44; Apr 12,9; 20,2), kurio būsimą nugalėjimą – sutriuškinimą vaizduoja galvos ir kulno kontrastas. Kadangi pasirodė Dievo Sūnus, kad velnio darbus sugriautų(1 Jn 3,8), šis tekstas gali būti laikomas pirmuoju Atpirkėjo pažadu nupuolusiai žmonijai. | | 4 | Pr 3,20: Ši eilutė, rodos, yra ne savo vietoje. Ji būtų prasmingesnė po 24-osios eilutės. Hebrajiškasis Evos vardas Havva giminingas žodžiui haj/ja gyvasis/-oji. | | 5 | Pr 3,24: Liepsna švytruojantis kalavijas: žaibas. | | | | | Bibliografiniai duomenys: | ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998. © Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >> |
| Pradžios knyga | Skyrius: | | 3 | |
|
|
|
|
