BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 08 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Pradžios knygaSkyrius: 15

 Pradžios knyga
  
 Sandora su Abraomu
  
Pr 15

1 Po šių įvykių VIEŠPATIES žodis atėjo regėjimo metu. Jis tarė:

„Nebijok, Abramai,

aš esu tavo skydas.

Tavo atpildas bus labai didelis“.

2 Bet Abramas atsakė: „Viešpatie DIEVE, kas man iš tavo dovanų, nes aš lieku bevaikis ir mano namų įpėdinis yra damaskietis Eliezaras!“ 3 Abramas pridėjo: „Palikuonio man nedavei, todėl vergas, gimęs mano namuose, bus mano įpėdinis“. 4 Ir štai atėjo jam VIEŠPATIES žodis: „Tas nebus tavo paveldėtojas. Tavo paveldėtojas gims iš tavęs paties“. 5 Išvedęs jį laukan, tęsė: „Pažvelk į dangų ir suskaityk žvaigždes, jei gali jas suskaityti“.Tada jis jam tarė: „Taip gausūs bus tavo palikuonys“. 6 Jis patikėjo VIEŠPAČIU, ir tai jam VIEŠPATS įskaitė teisumu.[i1]

7 Tuomet jis jam tarė: „Aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau tave iš kaldėjų Ūro, kad duočiau tau šį kraštą kaip paveldą“. 8 „Viešpatie DIEVE, – jis paklausė, – kaip aš žinosiu, kad jį paveldėsiu?“ 9 Jis atsakė: „Parūpink man treigę[i2] telyčią, treigę ožką, treigį aviną, purplelį ir jauną balandį“. 10 Jis visus juos parūpino, perkirto per vidurį ir suguldė puses vieną priešais kitą. O paukščių pusiau neperkirto. 11 Plėšrieji paukščiai leidosi ant skerdienos, bet Abramas juos nuvaikė.

12 Saulei leidžiantis, Abramą apėmė didelis miegas ir jį apgaubė didelė, baisi tamsa. 13 Tuomet VIEŠPATS tarė Abramui: „Tu turi žinoti, kad tavo palikuonys bus ateiviai ne savo krašte. Ten jie bus pavergti ir kentės priespaudą per keturis šimtus metų. 14 Bet tautą, kuriai jie vergaus, aš teisiu. Tada jie išeis su dideliu lobiu. 15 O tu nueisi pas savo protėvius ramybėje ir būsi palaidotas sulaukęs žilos senatvės. 16 O čia sugrįš jų ketvirtoji karta,[i3] nes amoriečių nedorumo saikas dar nėra pilnas“.

17 Saulei nusileidus ir tamsai įsiviešpatavus, rūkstantis žarijų indas[i4] ir liepsnojantis deglas perėjo tarp anų skerdienos pusių. 18 Tą dieną VIEŠPATS sudarė[i5] su Abramu sandorą, tardamas: „Tavo palikuonims duosiu šį kraštą nuo Egipto upės lig didžiosios upės – Eufrato upės, 19 kraštą kenitų, kenizitų, kadmonitų, 20 hetitų, perizitų, refajimų, 21 amoriečių, kanaaniečių, girgašitų ir jebusitų“.

  
Išnašos:
1Pr 15,6: Abraomo tikėjimas Dievo pažadais buvo jam įskaitytas kaip teisumo veiksmas. Teisumas yra Dievo rūpinimasis žmogaus išganymu, – Abraomas atsakė tikėjimu, priimdamas su pasitikėjimu Dievo teisumą savo gyvenime. Teisumo veiksmas – teisi žmogaus laikysena Dievo atžvilgiu. Dievas įskaitė tai Abraomui, t. y. davė jam teisę į pažadų įvykdymą. Apaštalas Paulius laiko Abraomo tikėjimą modeliu krikščionims (žr. Rom 4,1-25; Gal 3,6-9).
2Pr 15,9: ... treigę/treigį: subrendusį apeiginiams reikalams.
3Pr 15,16: ... ketvirtoji karta: hebrajiškasis žodis dor – karta reiškia ne tik kartos trukmę, bet ir įvairaus ilgumo laikotarpį.
4Pr 15,17: ... rūkstantis žarijų indas: pažodžiui krosnis. Dūmai ir ugnis yra Dievo Artumo simboliai. Nors tekstas to nemini, bet nėra jokios abejonės, kad Abraomas perėjo tarp padalytos skerdienos. Žr. Jer 34,18-20.
5Pr 15,18: ... sudarė sandorą: pažodžiui sukirto sandorą. Vaizdūs žodžiai turi ryšį su sandoros patvirtinimo apeigomis.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Pradžios knygaSkyrius: 15