BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 12 12 Ketvirtad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Ozėjo knygaSkyrius: 7

 Ozėjo knyga
  
Oz 7

1 Kada tik noriu sugrąžinti savo tautos belaisvius,

kada tik noriu išgydyti Izraelį, vis prasikiša Izraelio kaltė

ir nedori Samarijos darbai, nes ji elgiasi apgaulingai.

Vagys laužiasi į namus, gaujos plėšikauja lauke,

2 ir jiems neateina į širdį,

kad aš atsimenu visas jų nedorybes.

Dabar juos nusikaltimai supa, – jie yra prieš mano veidą.

Sąmokslas karaliaus dvare

3 [i1]Savo nedorumu jie linksmina karalių, o klastingumu didžiūnus.

4 Jie visi yra svetimautojai, – tarsi prikūrenta krosnis,

kurioje nebereikia kepėjui kurstyti ugnies

nuo tešlos minkymo iki jos pakilimo.

5 Mūsų karaliaus dieną

didžiūnai, įkaitę nuo vyno, ėmė siautėti,

ir jis tiesė ranką apsimetėliams.

6 Jų širdys dega sąmokslu lyg krosnis, visą naktį rusena jų įniršis,

o ryto metą prasiveržia tarsi liepsnojanti ugnis.

7 Visi jie įkaitę kaip krosnis ir praryja savo valdovus.

Visi jų karaliai krito,

bet nė vienas iš jų nesišaukia manęs.

Izraelis ir tautos

8 Efraimas pats maišosi su tautomis;

Efraimas yra kepant neapverstas paplotis.[i2]

9 Svetimieji ryja jo jėgas, bet jis to nežino.

Net jo plaukai jau pražilo, bet jis to nežino.

10 Nors Izraelio puikybė buvo nužeminta jo paties akyse,

tačiau jie, to viso nepaisydami,

nei grįžta pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nei jo ieško.

11 Efraimas tapo kaip balandis,

suviliotas ir nesupratingas, – jie šaukiasi Egipto, jie eina į Asiriją.

12 Jiems einant, užmesiu ant jų savo pinkles,

nutrauksiu juos žemyn kaip paukščius iš padangių,

bausiu juos, kaip buvo sakyta jų bendrijai.

Izraelio nedėkingumas ir bausmė

13 Vargas jiems, nes jie nuklydo nuo manęs!

Pražūtis jiems, nes jie sukilo prieš mane!

Kada tik noriu juos atpirkti,

jie prieš mane skleidžia melus.

14 Iš širdies manęs jie nesišaukia,

kai aimanuoja savo guoliuose,

kai sužeidžia save[i3] dėl grūdų ir vyno, –

jie yra man neištikimi.

15 Aš juos lavinau ir stiprinau jų rankas,

tačiau jie galvoja pikta apie mane.

16 Jie vis grįžta prie to, kas nenaudinga,

nevykęs pasidarė lankas;

žus nuo kalavijo jų didžiūnai

dėl savo įžūlaus liežuvio.

Iš jų bus tyčiojamasi Egipto žemėje!

  
Išnašos:
1Oz 7,3-7,7: Šis skaitinys atkreipia dėmesį į dinastinius perversmus Izraelyje – Šiaurinėje karalystėje – prieš jos žlugimą. Nuo Jeroboamo II mirties ir Asirijos įsiveržimo į Izraelį bei sostinės Samarijos sunaikinimo buvo tik dvidešimt penkeri metai, tačiau Izraelis savo soste turėjo keturias skirtingas dinastijas ir tiek pat nužudytų karalių. Pranašas Ozėjas palygina aistrų apimtus Izraelio didžiūnus su perkaitinta krosnimi, kuri, užuot kepusi, sunaikina. Nakties ir ryto seka primena trumpą šio laikotarpio karalių valdymo trukmę.
2Oz 7,8: ... kepant neapverstas paplotis: sudegęs vienoje pusėje, neiškeptas kitoje, todėl nenaudingas. Izraelio nuosmukis priskiriamas jo pražūtingam kišimuisi į kaimyninių tautų politinius reikalus.
3Oz 7,14: ... kai sužeidžia save: dažnas reiškinys tarp pagonių, lydintis jų maldą stabams (žr. 1 Kar 18,28). Izraeliečių religija tai draudė (žr. Kun 19,28; Įst 14,1).
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Ozėjo knygaSkyrius: 7