¹⁶ Bet jie – mūsų protėviai – įžūliai elgėsi ir,

sukietinę savo sprandą, neklausė tavo įsakymų.

¹⁷ Atsisakę klausyti,

nebeatsiminė jiems padarytų

tavo nuostabiųjų darbų,

bet sukietino savo sprandą

ir nusprendė grįžti į savo vergiją Egipte.

Bet tu esi gausaus atlaidumo Dievas,

maloningas ir gailestingas,

lėtas pykti, dosnus ištikimos meilės,

ir jų nepalikai.

¹⁸ Kad ir buvo jie nusilieję veršį ir tarė:

'Tai yra tavo Dievas, kuris išvedė tave iš Egipto', –

ir buvo padarę didelių užgaulių,

¹⁹ tu, būdamas didžiai gailestingas,

nepalikai jų dykumoje.

Debesies stulpas, vedęs juos kelionėje,

nepasitraukė nuo jų dieną

nei ugnies stulpas, švietęs naktį jiems kelią,

kuriuo jie turėjo eiti.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>