10 [i3]Oi, kad kas nors iš jūsų užrakintų [Šventyklos] duris, – nebekurtumėte ugnies tuščiai ant mano aukuro! Nemalonūs jūs man, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS, – atnašų iš jūsų rankų nepriimsiu. 11 Juk nuo saulės patekėjimo lig jos nusileidimo mano vardas yra didis tautoms. Visur smilkalai ir švarios atnašos aukojamos mano vardui, nes didis yra mano vardas tautoms, – kalbėjo Galybių VIEŠPATS. |