^1 [i1]Visai tautai perėjus per Jordaną, VIEŠPATS Jozuei tarė: ² „Išrink iš žmonių dvylika vyrų, po vieną iš kiekvienos giminės, ³ ir paliepk jiems: 'Paimkite sau iš tos vietos Jordano vagoje, ant kurios stovėjo kunigų kojos, dvylika akmenų. Neškitės juos su savimi ir padėkite toje vietoje, kur šiąnakt nakvosite'“.

⁴ Jozuė pasišaukė iš izraeliečių dvylika vyrų, kuriuos jis buvo paskyręs, po vieną iš kiekvienos giminės. ⁵ Jiems Jozuė tarė: „Prieikite prie VIEŠPATIES, savo Dievo, Skrynios Jordano vagos viduryje ir užsidėkite kiekvienas sau ant peties po akmenį, pagal izraeliečių giminių skaičių. ⁶ Jie bus jūsų ženklas. Kai jūsų vaikai ateityje klaus: 'Ką reiškia jums tie akmenys?' – ⁷ tada jūs papasakosite jiems: 'Jordano vandenys sustojo priešais VIEŠPATIES Sandoros Skrynią. Jai pereinant Jordaną, sustojo Jordano vandenys'. Taigi šie akmenys bus amžinas paminklas izraeliečiams“.

⁸ Izraeliečiai padarė taip, kaip Jozuė įsakė. Paėmę dvylika akmenų iš Jordano vagos pagal izraeliečių giminių skaičių, – kaip VIEŠPATS buvo Jozuei paliepęs, – jie nešėsi juos lig nakvynės vietos ir ten juos sudėjo.

⁹ Jozuė įsakė sudėti ir kitus dvylika akmenų Jordano vagos viduryje – toje vietoje, kur buvo stovėjusios Sandoros Skrynią nešančių kunigų kojos. Tenai jie tebėra iki šios dienos.

¹⁰ Kunigai, nešantys Skrynią, išstovėjo Jordano vagoje, kol buvo įvykdyta visa, ką VIEŠPATS buvo įsakęs Jozuei perduoti žmonėms, lygiai kaip Mozė buvo įsakęs Jozuei. Žmonės skubiai perėjo upę. ¹¹ Kai visi žmonės buvo perėję, tada VIEŠPATIES Skrynia ir kunigai nuėjo į savo vietą žmonių priešakyje. ¹² Reubeno ir Gado giminių žmonės ir pusė Manaso giminės žmonių perėjo upę ginkluoti pirma izraeliečių, kaip Mozė buvo jiems paliepęs. ¹³ Apie keturiasdešimt tūkstančių ginkluotų vyrų perėjo upę prieš VIEŠPATĮ į Jericho lygumas.

¹⁴ Tą dieną VIEŠPATS išaukštino Jozuę viso Izraelio akyse. Jie gerbė jį per visą jo gyvenimą, kaip buvo gerbę Mozę.

¹⁵ VIEŠPATS Jozuei tarė: ¹⁶ „Įsakyk kunigams, nešantiems Sandoros Skrynią, išlipti iš Jordano“. ¹⁷ Jozuė tada įsakė kunigams: „Išlipkite iš Jordano“. ¹⁸ Kunigams, nešusiems VIEŠPATIES Sandoros Skrynią, vos išlipus iš Jordano vagos ir jų kojoms pasiekus sausumą, Jordano vandenys sugrįžo į savo vietą, tekėdami kaip anksčiau visa vaga.

¹⁹ Žmonės išlipo iš Jordano pirmojo mėnesio dešimtą dieną^[i2] ir apsistojo prie Gilgalo, rytiniame Jericho šone. ²⁰ Anuos dvylika akmenų, kuriuos jie buvo paėmę iš Jordano, Jozuė sudėjo Gilgale. ²¹ Jis kalbėjo izraeliečiams: „Kai jūsų vaikai ateityje savo tėvus klaus: 'Ką reiškia šie akmenys?' – ²² paaiškinsite savo vaikams: 'Izraeliečiai čia perėjo Jordaną sausuma!' ²³ Nes VIEŠPATS, jūsų Dievas, nusausino jums Jordano vandenis, kol jūs perėjote per upę, lygiai kaip VIEŠPATS, mūsų Dievas, kad padarė su Nendrių jūra, kurią jis nusausino mums, kol mes perėjome, ²⁴ idant visos žemės tautos žinotų, kad VIEŠPATIES ranka yra galinga, o jūs VIEŠPATIES, savo Dievo, visuomet pagarbiai bijotumėte“.

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>