BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 06 Trečiad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Evangelija pagal JonąSkyrius: 11

 Evangelija pagal Joną
  
Jn 11

Lozoriaus prikėlimas iš numirusių

1 Buvo vienas ligonis, Lozorius iš Betanijos kaimo, kur gyveno Marija ir jos sesuo Morta. 2 Marija buvo toji pati moteris, kuri patepė Viešpatį kvepalais ir nušluostė plaukais jo kojas. Jos brolis Lozorius dabar sirgo.[i1] 3 Seserys nusiuntė jam žinią: „Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!“ 4 Tai išgirdęs, Jėzus tarė: „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, – kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus“.[i2]

5 Jėzus mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių. 6 Vis dėlto, išgirdęs, kad tasai serga, jis dar dvi dienas užtruko ten, kur viešėjo, 7 ir tik tada pasakė mokiniams: „Eikime vėl į Judėją!“ 8 Mokiniai jam atsakė: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmušti tave akmenimis, o tu vėl ten eini?“ 9 Jėzus tarė:

„Argi ne dvylika valandų turi diena?!

Kas vaikščioja dieną, tas nesuklumpa,

nes mato šio pasaulio šviesą.[i3]

10 O kas vaikščioja naktį, suklumpa,

nes jam trūksta šviesos“.

11 Tai pasakęs, pridūrė: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet aš eisiu jo pažadinti“. 12 Mokiniai atsiliepė: „Viešpatie, jeigu užmigo, pasveiks“. 13 Jėzus kalbėjo apie jo mirtį, o jie manė, kad jis kalbėjęs apie poilsio miegą. 14 Pagaliau Jėzus atvirai jiems pasakė: „Lozorius mirė. 15 Bet aš džiaugiuosi, kad ten nebuvau, – dėl jūsų, kad jūs įtikėtumėte. Tad eikime pas jį“.[i4] 16 Tuomet Tomas, vadinamas Dvyniu, tarė kitiems mokiniams: „Eikime ir mes numirti su juo!“[i5]

17 Atėjęs Jėzus rado Lozorių jau keturias dienas išgulėjusį kapo rūsyje. 18 O Betanija buvo arti Jeruzalės – maždaug penkiolikos stadijų atstu.[i6] 19 Daug žydų buvo atėję pas Mariją ir Mortą paguosti jų dėl brolio mirties. 20 Morta, išgirdusi, kad ateinąs Jėzus, išėjo jo pasitikti. Marija liko namie. 21 Morta tarė Jėzui: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs. 22 Bet ir dabar žinau: ko tik paprašysi Dievą, Dievas tau duos“. 23 Jėzus jai pasakė: „Tavo brolis prisikels!“ 24 Morta atsiliepė: „Aš žinau, jog jis prisikels paskutinę dieną, mirusiems keliantis“. 25 Jėzus jai tarė:

„Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas.

Kas tiki mane, –

nors ir numirtų, bus gyvas.[i7]

26 Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane,

neragaus mirties per amžius.

Ar tai tiki?“

27 Ji atsakė: „Taip, Viešpatie! Aš tikiu, jog tu Mesijas, Dievo Sūnus, kuris turi ateiti į šį pasaulį“.

28 Tai pasakiusi, ji nuėjo ir pasišaukė savo seserį Mariją, slapčiomis jai pranešdama: „Mokytojas atėjo ir šaukia tave“. 29 Išgirdusi ši greitai pakilo ir nuėjo pas jį. 30 O Jėzus dar nebuvo įžengęs į kaimą, bet tebebuvo toje vietoje, kur jį pasitiko Morta. 31 Kai žydai, buvę su Marija namuose ir ją guodę, pamatė ją skubiai keliantis ir išeinant, jie nusekė paskui, manydami, kad ji einanti pas kapą išsiverkti. 32 O Marija, atėjusi ten, kur buvo Jėzus, ir jį pamačiusi, puolė jam po kojų, sakydama: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs“. 33 Pamatęs ją verkiančią ir kartu atėjusius žydus verkiančius, Jėzus labai susigraudino ir susijaudinęs 34 paklausė: „Kur jį

palaidojote?“ Jie atsakė: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk“. 35 Jėzus pravirko. 36 Tada žydai ėmė kalbėti: „Štai kaip jis jį mylėjo!“ 37 O kiti sakė: „Argi tas, kuris atvėrė neregiui akis, negalėjo padaryti, kad šitas nemirtų?“

38 Ir vėl susigraudinęs Jėzus atėjo pas kapą. Tai buvo ola, užrista akmeniu. 39 Jėzus tarė: „Nuriskite akmenį!“ Mirusiojo sesuo Morta įspėjo: „Viešpatie, jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs“. 40 Jėzus jai tarė: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“ 41 Jie nurito akmenį. Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo:

„Tėve, dėkoju tau,

kad mane išklausei.

42 Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai.

Tačiau tai sakau dėl čia esančiųjų,

kad jie įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“.

43 Tai pasakęs, jis galingu balsu sušuko: „Lozoriau, išeik!“ 44 Ir numirėlis išėjo iš kapo. Jo rankos ir kojos dar buvo suvystytos aprišalais, o veidas apvyniotas drobule. Jėzus jiems įsakė: „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti“.

Nusprendžiama Jėzų nužudyti

45 Daugelis žydų, kurie buvo atėję pas Mariją ir matė, ką Jėzus padarė, įtikėjo jį. 46 Bet kai kurie nuėjo pas fariziejus ir pranešė jiems, ką Jėzus padaręs. 47 Tuomet aukštieji kunigai ir fariziejai sušaukė teismo tarybą ir svarstė: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. 48 Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą“. 49 Vienas iš jų – Kajafas, tais metais vyriausiasis kunigas – jiems tarė: „Jūs nieko neišmanote 50 ir nepagalvojate, jog jums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų“.[i8] 51 Jis tai pasakė ne iš savęs, bet, būdamas tų metų vyriausiasis kunigas, pranašavo, jog Jėzui reikės mirti už tautą, 52 ir ne tik už tautą, bet tam, kad suburtų į vienybę išsklaidytuosius Dievo vaikus. 53 Nuo tos dienos jie buvo tvirtai pasiryžę jį nužudyti.

54 Todėl Jėzus daugiau nebevaikščiojo viešai tarp žydų, bet pasitraukė iš ten į vietovę dykumos pakraštyje, į miestelį, vadinamą Efraimu. Ten jis ir apsistojo kartu su mokiniais.

PASKUTINĖS VELYKOS

Artinasi Velykų iškilmės

55 Artinosi žydų Velykos. Daug žmonių iš viso krašto prieš Velykas traukė į Jeruzalę apsivalyti. 56 Jie ieškojo Jėzaus ir, stoviniuodami šventykloje, kalbėjosi: „Kaip jūs manote? Nejaugi jis nebeateis į iškilmes?!“ 57 Mat aukštieji kunigai ir fariziejai išleido įsakymą, kad žinantys praneštų, kur jis esąs, idant būtų galima jį suimti.[i9]

  
Išnašos:
1Jn 11,2: Žr. Jn 12,3.
2Jn 11,4: Lozoriaus prisikėlimas suteiks Kristui garbę, bet jis priartins ir kančią (žr. Jn 12,10-11), per kurią Kristus pasieks savo galutinę pergalę.
3Jn 11,9: Jėzus patarle paaiškina, kad jam neatsitiks nieko blogo, kol neateis Apvaizdos nustatytas laikas.
4Jn 11,15: Jėzus džiaugiasi, kad mokiniai pamatys stebuklą, kuris sustiprins jų tikėjimą.
5Jn 11,16: Gresia pavojus Jėzaus gyvybei, todėl Tomas ir ragina eiti drauge mirti su juo.
6Jn 11,18: 15 stadijų = 3 km.
7Jn 11,25-11,26: Lozoriaus prikėlimas iš numirusių yra tarsi įžanga į besiartinančią Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą. Šis pasakojimas padeda aiškiau suvokti Jėzaus mesianizmą. Savo kančia ir prisikėlimu jis laimės visiems žmonėms laimingą amžinąjį gyvenimą. Lozoriaus prikėlimas – ženklas, jog kiekvienas tikintysis nugalės mirtį.
8Jn 11,50-11,52: Kajafo supratimu, Jėzus turįs mirti už tautą, kad tautos neištiktų politinės nelaimės. Mat romėnai visada buvo pasirengę ginklu malšinti politinio mesianizmo prasiveržimus. Dievo planuose Kristus turi mirti už tautą ir žmoniją, kad visus išgelbėtų nuo amžinosios nelaimės.
9Jn 11,57: Matyt šis įsakymas pasiekė ir Judo ausis.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Evangelija pagal JonąSkyrius: 11