BIBLIJA.LT
ŠVENTASIS RAŠTAS LIETUVIŠKAI
www.lcn.lt
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  2024 11 01 Penktad.
apie projektą apie svetainę medis
 teksto skaitymas
 išsami paieška
 

BIBLIJOS SKAITYMAS

RUBŠIO IR KAVALIAUSKO BIBLIJA, LVK (katalikų) leidimas 1998 m. (Biblija RK_K1998)

Jeremijo knygaSkyrius: 32

 Jeremijo knyga
  
Jer 32

Apgulos metu Jeremijas perka žemės

1 Žodis atėjęs Jeremijui iš VIEŠPATIES dešimtaisiais Judo karaliaus Zedekijo metais,[i1] kurie buvo aštuonioliktieji Nebukadnezaro metai... 2 Tuo metu Babilono karaliaus kariuomenė buvo apgulusi Jeruzalę, o pranašas Jeremijas įkalintas Judo karaliaus rūmų sargybos būste. 3 Judo karalius Zedekijas buvo jį ten įkalinęs. Karalius sakė: „Kaip tu drįsti pranašauti: 'Taip kalbėjo VIEŠPATS: tikėk manimi, šį miestą atiduosiu Babilono karaliui, – jis užims jį. 4 Nė Judo karalius Zedekijas neištrūks iš kaldėjų nagų, nes jis bus tikrai atiduotas į Babilono karaliaus rankas. Veidas į veidą su juo susitiks, akis į akį su juo matysis. 5 Zedekijas bus išvarytas į Babiloną. Tenai jis pasiliks, kol aš juo pasirūpinsiu, – tai VIEŠPATIES žodis. Kovodami su kaldėjais, jūs negalite laimėti'!“ –

6 [i2]Jeremijas atsakė: „Žodis iš VIEŠPATIES atėjo man šitoks: 7 'Štai! Tavo dėdės Šalumo sūnus Hanamelis ateis pas tave su prašymu: 'Nusipirk mano lauką Anatote, nes turi giminaičio teisę[i3] jį atpirkti'. 8 Ir, kaip VIEŠPATS buvo sakęs, mano pusbrolis Hanamelis atėjo pas mane į sargybos būstą ir man sakė: 'Prašom pirkti mano lauką Anatote, Benjamino žemėje, nes, būdamas artimiausias giminaitis, turi paveldėjimo ir atpirkimo teisę. Nusipirk jį sau'. Tuomet aš supratau, kad tai buvo tikrai VIEŠPATIES žodis. 9 Taigi aš ir nupirkau lauką Anatote iš savo pusbrolio Hanamelio, atsverdamas jam pinigus, septyniolika sidabro šekelių.

10 Kai buvo sudaryta pirkimo sutartis ir uždėtas antspaudas, pasišaukiau liudytojus ir atsvėriau sidabrą svarstyklėmis. 11 Tada paėmiau pirkimo sutartį, – užantspauduotąją,[i4] apimančią sutartį bei sąlygas, ir atvirąją, – 12 ir, matant mano pusbroliui Hanameliui, matant visiems pirkimo sutartį pasirašiusiems liudytojams ir matant visiems judėjams, kuriems tuo metu pasitaikė būti sargybos būste, įdaviau ją Baruchui, Mahsėjo sūnaus Nerijo sūnui.

13 Jų akivaizdoje daviau Baruchui šį įpareigojimą: 14 'Taip kalbėjo Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: 'Paimk šias sutartis, – tai yra šitą, užantspauduotąją pirkimo sutartį, ir atvirąją, – įdėk jas į molinį indą,[i6] kad jos ilgai išliktų, 15 nes Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, taip kalbėjo: 'Namai, dirvos ir vynuogynai bus vėl perkami šitame krašte!'

Jeremijo malda

16 Pirkimo sutartį įdavęs Nerijo sūnui Baruchui, meldžiausi VIEŠPAČIUI: 17 'Ai, VIEŠPATIE DIEVE! Štai! Tu padarei dangus ir žemę didžia savo galybe, savo pakelta ranka. Nėra tau negalimo dalyko! 18 Tu lydi ištikima meile iki tūkstantosios kartos ir atmoki už tėvų kaltę pilnu saiku jų vaikams. Tu didis ir galingas Dievas, kurio vardas – Galybių VIEŠPATS, 19 didis užmoju ir galingas darbais, kurio akys atviros viskam, ką marūs žmonės daro, kad atlygintum kiekvienam žmogui pagal jo elgesį ir jo darbų vaisius! 20 Tu parodei ženklų bei stebuklų Egipto žemėje ir nūdien darai Izraelyje bei žmonijai. Laimėjai sau vardą, kurį nūnai turi! 21 Tu savąją tautą Izraelį išvedei iš Egipto ženklais ir stebuklais, galinga ranka, neapsakoma galybe ir didžiu klaiku. 22 Atidavei jiems šį kraštą, kaip buvai su priesaika pažadėjęs jų tėvams, kraštą, plūstantį pienu ir medumi. 23 Jie atėjo ir paveldėjo jį, bet tavojo balso neklausė ir tavojo įstatymo nesilaikė. Ką buvai jiems įsakęs daryti, jie nedarė. Todėl tu siuntei jiems visą šitą nelaimę...

24 Štai! Apgulos pylimai jau paruošti miestui paimti. Dabar per kalaviją, badą ir marą miestas jau yra jį puolančių kaldėjų rankose. Kuo grasinai, – įvyko. Tikrai tu tai matai! 25 O tačiau man sakei: 'Nusipirk lauką, užmokėk už jį, pasikviesk liudytojus!..' – nors miestas jau yra kaldėjų rankose!“

26 Tada VIEŠPATIES žodis atėjo Jeremijui: 27 „Štai aš VIEŠPATS, visos žmonijos Dievas! Argi yra man kas neįmanoma?“ 28 Todėl taip kalbėjo VIEŠPATS: „Tikėk manimi, atiduosiu tą miestą į kaldėjų rankas ir Babilono karaliui Nebukadnezarui, kad jisai jį paimtų. 29 Kariaujantys su šiuo miestu kaldėjai įsiverš, ji padegs, pavers pelenais, supleškės namai, ant kurių stogų buvo deginami smilkalai Baalui ir aukojamos liejamosios aukos svetimiems dievams, kad mane supykintų. 30 Juk ir izraeliečiai, ir judėjai nuo pat jaunystės tedarė vien tai, kas pikta mano akyse. Tikrai, izraeliečiai tik pykdė mane savo rankų darbais, – tai VIEŠPATIES žodis. 31 Šis miestas nuo savo įkūrimo lig šios dienos kėlė man pyktį ir įniršį, todėl turiu jį pašalinti iš savo akių 32 už visas blogybes, kurias padarė, kad pykdytų mane, izraeliečiai ir judėjai, – jie, jų karaliai, jų didžiūnai, jų kunigai, jų pranašai, Judo ir Jeruzalės gyventojai. 33 Nugarą jie man atsuko, o ne savo veidą! Nors mokiau juos be perstojo ir primygtinai, tačiau jie nei klausė, nei priėmė pamokymo. 34 Anaiptol, jie suteršė Namus, kurie vadinami mano vardu, pasistatydami juose savo bjaurius stabus. 35 Jie pastatė Baalo kauburių aukurus Ben-Hinomo slėnyje, kad turėtų kur paaukoti savo sūnus ir savo dukteris Molechui[i7] ir užtrauktų ant Judo nuodėmę, nors aš to jiems niekad neįsakiau. Man net į mintį neatėjo, kad jie darytų tokias baisybes!

36 Todėl dabar taip kalbėjo VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šį miestą, kuris, kaip jūs sakote: 'Kalaviju, badu ir maru yra atiduodamas į Babilono karaliaus rankas'. 37 Štai! Aš surinksiu juos iš visų kraštų, po kuriuos buvau išblaškęs savo pykčiu, įniršiu ir didžiu užsidegimu. Aš parvesiu juos į šią vietą ir čia saugiai apgyvendinsiu. 38 Jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas. 39 Vieną širdį ir vieną kelią duosiu jiems, kad jie mane visuomet garbintų savo pačių labui ir po jų savo vaikų gerovei. 40 Sudarysiu su jais amžiną sandorą, niekuomet nuo jų nenusigręšiu ir nesiliausiu daryti jiems gera. Į širdį jiems įdiegsiu pagarbą man, kad jie nuo manęs nesigręžtų. 41 Džiaugsiuosi jais, – man bus džiugu daryti jiems gera: visa savo širdimi ir siela atsodinsiu juos tvirtai šitame krašte.

42 Juk taip kalbėjo VIEŠPATS: lygiai kaip siunčiau šią visą baisią nelaimę tai tautai, taip siųsiu jiems visa gera, kurį jiems pažadu. 43 Vėl bus perkami laukai šitame krašte, apie kurį sakote: 'Tai apleisti tyrai, be žmonių ir gyvulių, atiduoti į kaldėjų rankas'. 44 Kai sugrąžinsiu jų tremtinius, laukai bus perkami už pinigus, pirkimo sutartys sudaromos ir užantspauduojamos, kviečiami liudytojai Benjamino žemėje, Jeruzalės priemiesčiuose, Judo miestuose, – miestuose aukštumų, miestuose Šefelos ir miestuose Negebo, – tai VIEŠPATIES žodis“.

  
Išnašos:
1Jer 32,1: Dešimtieji Zedekijo metai: 588 m. prieš Kristų. Aštuonioliktieji Nebukadnezaro metai: Nebukadnezaras tapo vyraujančia Artimųjų Rytų jėga po pergalės prieš Egiptą prie Karkemišo 605 m. prieš Kristų. Aštuonioliktieji metai datuojami nuo Karkemišo mūšio. Žr. Jer 25,1-14 paaiškinimą.
2Jer 32,6-32,9: Jeremijo įkalinimas silpnavalio karaliaus Zedekijo įsakymu nebuvo griežto pobūdžio. Be to, Jeruzalės apsiaustis buvo vos prasidėjusi. Pavieniai asmenys galėjo pralįsti pro kaldėjų saugas ir palaikyti ryšį tarp Jeruzalės ir Anatoto miestelio.
3Jer 32,7: Giminaičio teisė: artimiausias šeimos giminaitis turėjo pareigą išpirkti į ekonominę nelaimę patekusio giminaičio nuosavybę. Giminaičio teisės ir pareigos siekis – išsaugoti šeimos paveldą. Žr. Kun 25,25-28; Rut 2,20.
4Jer 32,11: Teisinė pirkimo sutartis buvo sudaroma ant ritinio, kuris būdavo suvyniojamas ir užantspauduojamas. Ant šio ritinio būdavo suvyniojamas kitas – neužantspauduotas pirkimo sutarties ritinys, užantspauduotojo kopija ar santrauka.
6Jer 32,14: Molinis indas: pirmieji Negyvosios jūros ritiniai buvo atrasti panašiuose induose.
7Jer 32,35: Molechas: dievas, kuriam buvo aukojami žmonės Ben-Hinomo slėnyje. Čia, kaip ir Jer 19,5 tekste, Molechas vadinamas Baalu. Žr. Kun 18,21.
  
Bibliografiniai duomenys:

ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.

© Lietuvos Vyskupų Konferencija, 1998. Išsamiai apie leidimą >>

Jeremijo knygaSkyrius: 32